Buvusio žydų teatro salę sostinėje trečiadienį užliejo spalvų jūra – jos erdvę užkariavo 122 reti ir vertingi paveikslai, rašo „Lietuvos rytas“.
Į kelionę laiku kvietė žinomi lietuvių tapytojų vardai: Justinas Vienožinskis (1886–1960), Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966), Jonas Šileika (1883–1960), P.Kalpokas (1880–1945).
Šių praeities dailininkų darbai aukcioną pasiekė iš privačių kolekcijų. Jie mena tapytojų šeimų, paveldėtojų ir kolekcininkų laimės akimirkas, dramas, kovas dėl palikimo.
Skolos, mirtis, skyrybos – tai dažniausios priežastys, kodėl ilgiau už jų savininkus gyvenantys kūriniai pakliūva į aukcionus.
Kartais meno gerbėjai jų turimus darbus atneša parduoti ir dėl kito tikslo – siekdami išgryninti savo kolekciją.
Mūšio dėl palikimo įkaitais tapo ir du P.Kalpoko darbai, dėl kurių jau kelis mėnesius pešasi garsi giminė.
11 750 eurų įvertintą „Upelį pavasarį“ ir 4900 eurų „Paupio peizažą“ per šį penktadienį Vilniuje vyksiantį aukcioną saugos ginkluoti vyrai. Tik jie vilkės ne uniformas, o solidžius klasikinius kostiumus.
Jau prieš ankstesnį šį rugsėjį surengtą aukcioną didžiulio meno gerbėjų dėmesio sulaukę kūriniai dabar tapo dar labiau geidžiami. Rudenį jie nebuvo parduoti dėl netikėtai kilusio aršaus giminės ginčo.
Grasino kirpti žirklėmis
P.Kalpoko paveikslams apsaugos prireikė po to, kai Vilniaus aukciono vadovė menotyrininkė Simona Makselienė sulaukė kauniečio Gintaro Kazimiero Slavinsko skambučio.
Grafikas, keramikas ir poetas, garsios grafų Zubovų giminės palikuonis patikino, kad neleis parduoti esą jam priklausančių paveikslų. 70 metų vyras net grasino abu meno kūrinius žirklėmis sukarpyti į dvi dalis.
„O kodėl ne? Kad žinotumėte, ką su manimi išdarinėjo mano mirusio brolio Rimgaudo žmona! Iš manęs buvo atimta ir man priklausanti namo dalis“, – „Lietuvos rytui“ guodėsi kaunietis.
Vertingus meno kūrinius į šį rugsėjį surengtą ankstesnį aukcioną atnešė jau mirusio Rimgaudo Slavinsko žmona Bronislava. Našlė pateikė savo vyro testamento kopiją. Testamentu jai atiteko namo dalis, baldai ir paveikslai.
„Pasirodo, mano brolis savo žmonai padovanojo ne tik mūsų namo dalį, bet ir visus name buvusius paveikslus, net P.Kalpoko tapytą Jono Basanavičiaus portretą! Šis paveikslas yra namo dalyje, kurioje gyvenu aš. Imsiu ir padovanosiu J.Basanavičiaus portretą valstybei!“ – painaus giminės karo dėl turto užkulisius atskleidė G.K.Slavinskas.
Kai kaunietis rugsėjį pareikalavo aukciono rengėjų neparduoti P.Kalpoko drobių, jie taip ir padarė. Taip pat jie paprašė G.K.Slavinsko pateikti nuosavybę įrodančius dokumentus.
„Tačiau G.K.Slavinskas nepateikė mums jokių dokumentų, kad paveikslai priklauso jam. Jis tik paskambinęs rėkė ir pagrasino. O štai testamento kopiją, gautą iš B.Slavinskienės, mes turime.
Pasitarę su teisininkais nutarėme vėl paveikslus parodyti aukcione. Jeigu būtų likę bent menkiausių abejonių, tikrai to nebūtume darę“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino Vilniaus aukciono vadovė S.Makselienė.
Įtarimų sukėlė pavadinimas
Kaune gyvenęs tapytojas, profesorius P.Kalpokas šias dvi drobes jam būdingu lyrišku motyvu nutapė XX amžiaus pradžioje. Tik ant jų neužrašė pavadinimų, dėl kurių taip pat kilo ginčų.
„Paupio peizažu (Jesės upės krantas)“ ir „Upeliu pavasarį“ juos pavadino menotyrininkai. Tik prieš ankstesnį aukcioną viena drobė buvo pavadinta „Peizažas su čiurlenančiu upeliu“.
G.K.Slavinskui tai sukėlė įtarimų. Tačiau aukciono vadovė paaiškino, kad jokio detektyvo su pavadinimais nėra. Jeigu kūrinio autorius pats jo neužrašo, pavadinimus parenka meno ekspertai – apibūdina tai, kas pavaizduota paveiksle.
Kolekcininkų itin geidžiamam paveikslui žodį „čiurlenantis“ buvo parinkusi pati S.Makselienė: „Kaip pavadinsi – nepagadinsi.“
Vėliau ji tikslesnį pavadinimą rado kitos menotyrininkės Nijolės Tumėnienės knygoje.
Paveldėjo iš tapytojo sesers
Per kelias vienos giminės kartas keliavę abu paveikslai matė daug šilto ir šalto. Toks pat buvo ir jų savininkų gyvenimas – įdomus, tačiau ir painus, apraizgytas įtarimais, priekaištais, kaltinimais.
Praeityje paveikslai priklausė P.Kalpoko sesers Teklės Kalpokaitės sūnaus šeimai. Taigi dailininko sesuo – kauniečio G.K.Slavinsko močiutė.
G.K.Slavinsko tėvų namo sienas P.Kalpoko darbai puošė ir daugiau kaip prieš pusšimtį metų. Tada G.K.Slavinsko tėvas, žinomas architektas Algirdas Slavinskas su šeima įsikūrė Rytų gatvėje iškilusiame name.
Architektas mirė nuo infarkto netrukus po to, kai baigėsi namo statybos. Tuomet šeimai priklausė keturi P.Kalpoko ir dar du šio dailininko sūnaus Rimto Kalpoko darbai.
Vienas aukcionui pasiūlytas P.Kalpoko paveikslas yra įamžintas 1963 metais darytoje nuotraukoje. Tada kambaryje buvo pašarvotas kauniečio G.K.Slavinsko tėvas, o antrasis – 1973-iaisiais, kai ten pat buvo pašarvota kauniečio motinos sesuo.
Maždaug tuo pat metu G.K.Slavinsko brolis Rimgaudas vedė B.Slavinskienę. Netrukus susituokė ir G.K.Slavinskas. Visi jie įsikūrė tame pačiame name.
Kūriniai liko pirmame aukšte
1993-iaisiais šeimai buvo grąžintas sovietmečiu nusavintas turtas Šiaulių rajone. Netrukus ten apsigyveno G.K.Slavinsko motina ir brolis su sūnumi. Jo brolienė B.Slavinskienė liko gyventi Kaune.
2002-aisiais motina 56 procentus namo, pirmąjį aukštą, padovanojo savo sūnui Rimgaudui.
Šiose patalpose liko ir dalis paveikslų.
G.K.Slavinskas svarstė, kad žengti tokį žingsnį motiną privertė jo brolis su broliene. Jis tikino nematęs jokių dokumentų apie broliui dovanojamus paveikslus.
„Mano mama padovanojo mano broliui Rimgaudui pusę namo. Tačiau tai nereiškia, kad buvo padovanoti ir patalpose kaboję paveikslai. Jie yra mūsų su broliu bendra nuosavybė“, – įsitikinęs G.K.Slavinskas.
Dar vieną smūgį žinomas Kauno menininkas patyrė 2011-aisiais mirus jo motinai. Nors ji paliko testamentą, jame nieko nekalbama apie likusią namo dalį, todėl broliui Rimgaudui atiteko ir pusė namo dalies, kurioje buvo įsikūręs G.K.Slavinskas su šeima.
„Mano motina buvo pripažinta neveiksnia. Man net neleido lankyti mirštančios motinos“, – brolienės klastą įžvelgė G.K.Slavinskas.
Kova vyko ir dėl namo dalybų. Jos nebuvo taikios, teko įsikišti antstoliams ir policijos pareigūnams.
2012-ųjų vasarą mirė ir R.Slavinskas, turtą paveldėjo našlė B.Slavinskienė.
Kreipėsi į prokurorus
„Paveikslai negali būti parduoti, nes aš taip pat esu jų paveldėtojas. O mano brolio našlė aukcionui padavė ne tuos dokumentus. Šią savaitę vėl eisiu pas prokurorą“, – trečiadienį „Lietuvos rytą“ patikino menininkas G.K.Slavinskas.
T.Kalpokaitės anūkas ir grafų Zubovų giminės palikuonis tvirtino, kad abi drobės yra brangi jo šeimos relikvija, todėl jų parduoti nevalia.
Kaunietis jau rašė skundus Vilniaus ir Kauno prokurorams, buvo nuvykęs ir pas Policijos departamento vadovus.
„Buvo pateikti tik teiginiai, bet jokių dokumentų, todėl neaišku, ar padarytas koks nusikaltimas, ar tai civilinis ginčas. Pavedžiau tai išsiaiškinti policijos tyrėjams“, – aiškino kaunietis prokuroras Juozas Auryla.
G.K.Slavinsko skundą ir prašymą sustabdyti paveikslų pardavimą Kauno apylinkės prokuratūra persiuntė Kauno Dainavos policijos komisariatui.
Tyrėjai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą – jie neįžvelgė nusikaltimo.
Tačiau G.K.Slavinskas neketina nuleisti rankų: „Kaip galiu nekovoti? Esu gimęs po Skorpiono ženklu, be to, tai kultūros istorija parduodama.“
Paveikslų negalima išvežti
G.K.Slavinsko brolienė kaunietė Bronislava, atgabenusi meno kūrinius į Vilniaus aukcioną, mano esanti teisėta jų paveldėtoja.
„Testamentą aš turiu. Paveikslus paveldėjau iš savo mirusio vyro“, – patikino B.Slavinskienė.
Ji svarsto galimybę ilgam išvykti iš šalies, bet vertingų P.Kalpoko meno kūrinių negalima išvežti, todėl moteris ir nutarė juos parduoti.
„Grasinimų yra sulaukusi ir Bronislava. Bet G.K.Slavinskas tik rėkia, o paveikslų nuosavybę įrodančių dokumentų neturi. Kodėl jis dėl jų nekovojo anksčiau – juk praėjo jau daug metų?
Aš tikiu, kad jis gali įgyvendinti savo grasinimus, todėl paveikslus reikėtų saugoti“, – kalbėjo B.Slavinskienei atstovaujanti advokatė Sonata Žukauskienė.
Meno kūrinius atidžiai tikrina
* Vilniaus aukcionai pradėti rengti 2007 metais. Pradžia buvo nelengva, nes tada Lietuvoje dar mažai kas suprato, kaip juose parduodama ir perkama. Daugumai toks renginys kėlė asociacijas su filmu, sukurtu pagal I.Ilfo ir J.Petrovo romaną „Dvylika kėdžių“.
* Vilniaus aukciono kūrinius galima pirkti ir atvykus į renginį, ir telefonu, ir iš anksto paštu atsiuntus laišką su nurodyta suma. Atsiskaityti reikia per 5 dienas.
* Aukcione gali dalyvauti visi norintys, nusipirkę 5 eurus kainuojantį bilietą.
* Prasidėjus sunkmečiui kūrinių pardavimas aukcionuose kurį laiką liovėsi, mat meno rinka labai jautri ekonomikos neramumams.
* Sunkmečiui pasibaigus žmonės vėl ėmė investuoti į meną, Vilniaus aukcionai dabar jau rengiami kas tris mėnesius. Kartais jie būna specializuoti, pavyzdžiui, skirti anti- kvarinėms knygoms ir žemėlapiams arba fotografijai.
* Aukcionui pateikti meno kūriniai atidžiai tikrinami, ar nėra suklastoti.
* „Jau atnešama ir klastočių, buvo ir vienas padirbtas P.Kalpoko darbas“, – teigė aukciono vadovė S.Makselienė.
* Šį penktadienį Tolerancijos centre vyks jau 39-asis Vilniaus aukcionas.
* Brangiausias šiame aukcione iki šiol parduotas kūrinys – A.Žmuidzinavičiaus paveikslas „Dzūkų kaimelis“, už kurį nepagailėta 53 579 eurų.
* Tarp brangiausiai parduotų kūrinių – ir P.Kalpoko darbas „Rudeniškas peizažas“. Už jį atseikėta 20 273 eurai.
* Manoma, kad ir būsimame aukcione parduodamų dviejų P.Kalpoko darbų kaina gerokai kils. Mat kai rugsėjį „Lietuvos rytas“ parašė apie dėl jų kilusį giminės karą, buvo sulaukta didelio kolekcininkų dėmesio ir prašymų parduoti.
