Šio savo sprendimo jie paaiškinti nesugeba iki šiol, aišku, nepripažįsta klydę, nors, kaip žinoma, kaimynai latviai (ir ne tik jie) tokioje pat situacijoje pasielgė racionaliai, pasiskolinę iš Tarptautinio valiutos fondo triskart pigiau nei A. Kubiliaus Vyriausybė iš komercinių bankų. Latviai skolą jau grąžino, Lietuva lig šiol turi mokėti iš biudžeto šimtus milijonų eurų tik skolos tvarkymo mokestį. Kodėl A. Kubilius tokį sprendimą priėmė, galima tik spėlioti, nes Vyriausybės programą jam rašė bankų ekspertai ir, matyt, todėl rekomendavo skolintis ne iš TVF, o iš komercinių bankų.
Dar labiau apgailėtina, jog iš pirmąkart atlikto šalies biudžeto vertinimo, kurį atliko Europos Komisija, nes jau esame eurozonos nariai, buvęs konservatorių lyderis A.Kubilius bandė padaryti šou. Esą įvertinimas blogas, tiesiog katastrofiškas, deficitas nemažinamas, nėra valstybės rezervo, jei vėl ateitų krizė ir pan.
Tam, aišku, vienaip ar kitaip viešojoje erdvėje pritarė bankų ekspertai, vėl gąsdindami galima krize, „turbulencijomis pasaulio ekonomikoje“, kad tik sumenkinti kairiųjų Vyriausybės galimybes, esant kad ir nedideliam ekonomikos augimui, nors šiek tiek pagerinti sunkiausiai besiverčiančių mūsų žmonių padėtį. Nieko, deja, naujo – mūsų visuomenės socialinis nesolidarumas, kai uždirbantys didelius atlyginimus, nesigėdydami reikalauja jų nedidint mažiausiai gaunantiems, jau tampa prasta tradicija. Tradicija, kuri pirmiausia ir išvaro tūkstančius iš savo Tėvynės svetur.
Kai kurie dešinieji dar spėjo pasiskųst „Bloomberg“ televizijai. Tai, atrodo, jau tampa įprasta mūsų dešiniajai opozicijai, ypač įsiminė garsusis konservatorių skundas britų parlamentui prieš daugiau nei dvidešimt metų, esą ne tuos išrinko... Esą ir dabar tas pats 2008-jų metų finansų ministras dirba, vėl žlugs finansai, baisu, kas Lietuvoje vyksta. Ar ką nors panašaus girdėjote iš estų politikų? Niekada, nes jie savo šalį svetur tik reklamuoja ir giria, nepriklausomai nuo to, ar jie valdžioje, ar opozicijoje. Todėl mūsų kaimynai ir turi atitinkamą modernios valstybės, tautos ir demokratijos įvaizdį.
Tačiau jau kitame Seimo posėdyje konservatoriai ir jų buvę partneriai valdžioje liberalai, pamiršę „rūpestį“ dėl biudžeto deficito, entuziastingai siūlė papildomas išlaidas... Tai jau iš tiesų labai primena ir 2008 m., kai opozicinė dauguma, pabrėžiu, sudaryta iš tų pačių konservatorių ir liberalų, išsijuosusi siūlė papildomus milijardus litų išlaidų, reikalavo kelti atlyginimus net ir biudžetinių metų viduryje... Likimas dėl tos veidmainystės juos savotiškai ir nubaudė – košę, atėjus į valdžią, teko srėbti patiems. Gaila tik, kad tai buvo padaryta nemokšiškai, socialiai nejautriai, pažeidžiant valstybės įsipareigojimus piliečiams.
Dar daugiau, dešinieji šį kartą siūlė atimti pinigus iš kitų metų krašto gynybos biudžeto, nepaisant prieš pora metų pasirašyto visų partijų susitarimo dėl išlaidų gynybai. Tai pačiai sričiai, kurią jie labiausiai nustekeno, sumažinę krašto gynybos biudžetą 2009–2012 m. iki gėdingai paties mažiausio lygio tarp NATO šalių – mažiau nei vieno procento nuo BVP. Ir tai buvo daroma tuomet, kai tų pačių konservatorių ideologai nuolat rašė ir teberašo Rusijos sulaikymo strategijas.
Jau minėjau apie nepateisinamai brangų A.Kubiliaus Vyriausybės skolinimąsi. O ar žinote, kiek realiai Lietuvai skolos aptarnavimas kainuoja kasmet? Ogi lygiai pusę kasmetinio krašto apsaugos biudžeto!? Arba, kitaip sakant, pasiskolinus tuomet iš TVF, A. Kubiliaus Vyriausybei tikrai nereikėtų paniškai žlugdyti gynybos biudžeto, tuo silpninant šalies karines pajėgas, visiškai sustabdžius ginkluotės ir amunicijos atnaujinimą keleriems metams.
Kodėl vis dėlto mūsų dešinieji niekada nepripažįsta savo klaidų, kurių iš tikrųjų net ir jokia krizė pateisinti negali? Tikroji priežastis, verčianti juos lieti krokodilo ašaras dėl neva blogo kitų metų biudžeto (panašiai jie elgėsi ir pernai), – tai desperatiškas mėginimas įtvirtinti mitą, jog A.Kubiliaus Vyriausybė esą labai ryžtingai įveikė krizę ir tik tokiais būdais galima tvarkytis su biudžetu. Jie, aišku, „neprisimena“ skolų, kurias paliko, Konstitucijos pažeidimų, kuriuos padarė „naktinės reformos“ metu ir, suprantama, devynių ar net dešimties procentų skolinimosi brangumo ir dėl to susidariusios didžiulės valstybės skolos.
Tikros, o ne krokodilo ašaros dešiniesiems turėtų pasipilti pažvelgus į žemiau prisegtą oficialią keliolikos metų statistikos lentelę, kuri parodo, jog būtent jų valdymo metu biudžeto deficitas visuomet būdavo didžiausias.
Statistika rodo, kad būtent jie visuomet po savo valdymo palikdavo didžiausias valstybės skolas, grąžintinas kompensacijas, neišmokėtus atlyginimus ir pensijas, o tai iš tiesų ir neleidžia Lietuvai kol kas subalansuoti biudžeto ir turėti valstybės rezervą lig šiol. Faktai – tai ne propagandiniai ar politiniai išvedžiojimai.
O pateikta lentelė rodo, kad ne dešiniųjų, o kairiųjų vyriausybės daug geriau ir profesionaliau tvarkėsi su šalies biudžetu. Kitų metų biudžetas, mano nuomone, nors ir įtemptas, pareikalaus iš A. Butkevičiaus Vyriausybės nemažų pastangų, tačiau jis bus realus ir naudingas žmonėms bei šalies ekonomikai.
