Ketvirtadienį Seime projekto iniciatorius Artūras Paulauskas pasiūlė ir po penkerių metų kviesti į privalomą tarnybą panašų skaičių asmenų – nuo 3 iki 3,5 tūkst. šauktinių. Už pateiktą projektą balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo 3, o penkiolika susilaikė.
Blogas signalas kariuomenei ir gyventojams
„Siekiama, kad privaloma karo tarnyba išliktų po penkerių metų ir dar ilgiau. Tam pritarė ir dauguma koalicijos narių. Daugelis ekspertų pasisako už mišrų kariuomenės modelį – tai šauktinių ir profesionalų kariuomenė. Būtina turėti ir tinkamai parengtą rezervą. Rezervas turi būti pakankamas“, – kalbėjo ketvirtadienį projekto iniciatorius A.Paulauskas.
Pasak jo, valstybė turi užtikrinti tinkamą valstybės parengimą šalies gynybai. Jis sveikino, kad šiemet buvo padarytas pirmas žingsnis. „Šaukimas vyko pakankamai sklandžiai ir, pabrėšiu, savanoriškai“, – teigė komiteto pirmininkas.
„Konvencinio konflikto tikimybė išlieka maža, bet ne tik teorinė. Būtina nedelsiant priimti tinkamus sprendimus. Mūsų kaimynystė nesikeis. Ilgai nesikeis ir mūsų požiūris į grėsmes. Švedija intensyviai kalba apie šauktinius ir domisi Lietuvos šauktinių modeliu“, – sakė A.Paulauskas.
A.Paulauskas teigė, kad dabar nustatytas šaukimas į tarnybą, kuris įvardijamas kaip tam tikra loterija nėra gerai. „Šiemet vyko savanoriškumo principu ir nereikėjo tos loterijos. Būčiau linkęs, kad po mokyklos jaunuoliai galėtų atlikti tarnybą ir pasirinkti gyvenimo kryptį kaip nori. Tai įstatymo reikalas“, – pridūrė A.Paulauskas.
Andrius Mazuronis pritarė, kad reikėtų pritarti, nes įrašius nulius būtų pasiųstas labai blogas signalas tiek kariuomenei, tiek ir gyventojams.
Šauktiniams išleista 30 mln. eurų
Tuo metu krašto apsaugos ministras socialdemokratas J.Olekas sprendimą vadino per skubiu ir sakė norintis platesnės diskusijos dėl kariuomenės ateities.
„Mes matėme problemą, kuri yra – Lietuvos kariuomenės neužpildyti daliniai, ir tai viena iš didžiausių kariuomenės problemų. Skubiai spręsti susidariusią duobę labai sąmoningai, po diskusijų Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad mes sugrąžiname penkeriems metams šauktinių tarnybą, ir šių metų veiksmai mūsų, man atrodo, parodė, kad mes sugebame surinkti savanorius ir užpildyti“, – apie sprendimą penkeriems metams grąžinti privalomąją karo tarnybą sakė J.Olekas.
Anot jo, apsispręsti dėl kariuomenės ateities reikėtų po poros metų atsižvelgus į šauktinių patirtį. „Aš manau, kad reikia palaukti dvejus-trejus metus, pažiūrėti, kaip pildysis daliniai po tarnybos su šauktiniais ir profesionalais, ir tada žiūrėti kitą sprendimą, nes normaliai apsiginti reikia ne paruošti didelį rezervą, o turėti kariuomenę, kuri čia ir dabar galėtų gintis. Tam pirmiausia reikia užpildyti karinius dalinius ir apginkluoti tuos karius. Deja, kai mes plečiamės labai plačiai, lėšos, nors ir didėja,nepakankamos. Mano siūlymas – padaryti šitą diskusiją labai aiškią, padaryti tarppartinę diskusiją, ir tada padaryti diskusiją Seime, todėl aš pritariu pateikimui, bet dėl sprendimų manau, kad būtų labai gražu, jei Seimas vienbalsiai galėtų priimti tokį svarbų sprendimą“, – sakė projektų nepalaikęs J.Olekas.
Ministras taip pat pareiškė, kad negalima vienareikšmiškai sakyti, kad šauktinių kariuomenė kainuoja pigiau nei profesionalų. “Turėtume giliau įvertinti, nes kai kurie dalykai yra pigesni. Kai yra šauktinių kariuomenė, pavyzdžiui, jų atlyginimai yra mažesni, bet sąnaudos dėl jų gyvenimo, dėl aprangos yra didesnės būtent šauktinių“, – tvirtino jis. J.Oleko duomenimis, šiemet 3 tūkst. šauktinių priimti išleista apie 30 mln. eurų. „Tai faktiškai apie 10 tūkst. eurų vienam šauktiniui“, – teigė ministras. Į šią sumą įeina ne tik šauktinių išlaikymas, bet ir kareivinių remontas, įrangos įsigijimas ir pan.
Klausė dėl baudžiamojo persekiojimo
Algirdas Sysas teigė, kad keletas tūkstančių žmonių šiemet neatvyko į šaukimo punktus ir teiravosi, ar bus jiems baudžiamasis persekiojimas.
„Šiais metais komplektuota buvo šauktinių kariuomenė iš savanorių. Šaukimai buvo parašyti, kai kuriems įteikti, kai kuriems ne. Jie realiai nebuvo kviečiami. Jų persekioti ir bausti nėra kuo.
Baudžiamosios atsakomybės, jei neklystu, apskritai nėra numatyta. Kalba eina apie administracinę atsakomybę. Skaičių, kiek neatvyko negaliu pasakyti“, – teigė A.Paulauskas.
Visuomenės nuomonės nenori
Seime buvo iškeltas klausimas apie referendumą ir gyventojų apklausas.
„Pavasarį svarstėme šitą įstatymą ir sakėme, kad reikia diskutuoti ir jungti visuomenę. Bent aš dalyvavau ne vienoje laidoje ir visuomenės nariai skambindavo. Visuomenė buvo išjudinta stipriai. Jei pradėsime tokią praktiką ir sprendimus priimsime dėl sociologinių apklausų – tai ne visai tikslinga. Dėl referendumo kitas klausimas“, – atsakė A.Paulauskas.
A.Paulauskas paragino nepalikti įstatyme nulių, nes „vėl bus blaškymasis ir vėl žmonės nežinos, kas bus ar nebus. Žmonėms dabar reikia duoti aiškų signalą“.
Įstatyme puikuojasi nuliai
Seimas pavasarį patvirtinęs šaukimą į kariuomenę 2015 ir 2016 metais neapsisprendė, ar šaukimas turėtų būti planuojamas principinėje kariuomenės struktūroje ir 2021 metais. Parlamentas kiekvienas metais tvirtina principinę kariuomenės struktūrą kitiems metams ir planuojamą struktūrą po penkerių metų, kur dabar yra įrašyti nuliai.
Šauktinių grąžinimą valstybės ir kariuomenės vadovai argumentuoja būtinybe užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą išaugus Rusijos grėsmei. Sprendimą grąžinti šauktinius į kariuomenę Seimas priėmė pavasarį. Valstybės gynimo taryba pasiūlė šauktinius grąžinti penkeriems metams.
Šaukimo į kariuomenę pratęsimą palaiko Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, prezidentė Dalia Grybauskaitė, kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas. Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius ir krašto apsaugos ministras Juzas Olekas dar nepateikia tiesioginio atsakymo, ar šaukimo į kariuomenę pratęsimas reikalingas.
Kasmet planuojama pakviesti apie 3 tūkst. šauktinių nuo 19 iki 26 metų. Taip pat Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos kariai, apie 4,5 tūkst. karių savanorių. Planuojama, kad per 5 metus Lietuvos kariuomenės rezervas bus papildytas 16–17 tūkst. karių.
