Asmenų, siekiančių iš valstybės prisiteisti turtinę ir neturtinę žalą, sąraše neaptiktume ilgamečio Ukmergės teismo teisėjo ir dabartinio kandidato į generalinius prokurorus Evaldo Pašilio pavardės.
„Mano tokia pozicija – aš dirbu valstybei, tad negalėčiau teikti jai ieškinio. Pati valstybė turėtų priimti sprendimą, ar reikia atlyginti padarytą žalą.
Aš niekur nesikreipiau, tačiau ir nesmerkiu tų, kurie tai padarė. Kiekvienas pilietis turi konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl jam padarytos žalos“, – trečiadienį „Lietuvos rytui“ sakė E.Pašilis.
Atsidūrė reanimacijoje
Teisėjas neneigė, kad 2013 metų birželį turėjo labai rimtų sveikatos problemų, kurios gali būti susijusios su darbu gyvsidabriu apnuodytame teisme.
Eidamas į darbą E.Pašilis prarado sąmonę, buvo gydomas Vilniuje, Santariškių klinikų Reanimacijos skyriuje, ir tik per plauką išvengė mirties.
Teisėjui kairės kojos kraujagyslėje buvo aptiktas stambus krešulys, kurio atskilusi dalis – trombas jau buvo beveik pasiekęs gyvybiškai svarbius kvėpavimo organus.
„Kaip sakė medikai, mano plaučiai buvo tarsi prišaudyti tų krešulių dalelių.
Vienas iš keturių tokių ligonių paprastai miršta.
Niekas negalėjo atsakyti, iš kur kojoje atsirado tas krešulys, jokių kojos traumų ar sužalojimų nebuvau patyręs.
Nežinia, gal su šia liga būčiau susidūręs, jeigu ir nebūčiau dirbęs gyvsidabrio garų persunktame teisme, tad nenorėčiau sieti savo darbo ir ligos. Aš jau pasveikau ir nesureikšminu to, kas buvo“, – tvirtino E.Pašilis.
Prokuroras neturi pretenzijų
Dėl gyvsidabrio niekam pretenzijų neturi ir Ukmergėje dirbantiems penkiems prokurorams vadovaujantis Rimantas Kanapienis.
„Aš retai lankydavausi Ukmergės teismo pastate.
Jaučiuosi sveikas. Sakoma, kad dažnai žinojimas apie ligą būna sunkesnis už ją pačią“, – vakar teigė Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras R.Kanapienis.
Tyrimas buvo sustabdytas
Daugiau nei 30 puslapių ieškinys šalies Vyriausybei įteiktas pirmadienį, kai sukako trejų metų senaties terminas ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginimo pareikšti. Vėliau to padaryti jau nebus galima.
Kolektyviniame ieškinyje ukmergiškiai įrodinės žalą, kilusią dėl to, kad radus gyvsidabrio teisme 2012 metais nebuvo laiku įvykdyta evakuacija.
Pretenzijų taip pat turima dėl to, kad nuodingos cheminės medžiagos nebuvo tinkamai pašalintos nuo tada, kai 2003 metais jų buvo aptikta pirmą kartą.
Ukmergės teismo pastate dirbusius teisininkus pribloškė žinia, kad beveik pusantrų metų dirbę ir surinkę 25 tomus medžiagos pareigūnai prieš pusmetį sustabdė ikiteisminį tyrimą dėl teisme aptikto didelio kiekio gyvsidabrio.
Negana to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertų išvadose skelbiama, kad šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažintam 51 asmeniui nenustatytas nei apsinuodijimo gyvsidabriu, nei sveikatos sutrikdymo mastas.
Teigiama, kad šių žmonių organizme rastas gyvsidabrio kiekis neviršija leistinų normų, o visos ligos ir negalavimai nėra susiję su šia pavojinga chemine medžiaga.
Abi bylos sujungtos į vieną
Šis plačiai nuskambėjęs ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012 metų gruodį.
Tada Ukmergės teismo patalpose buvo rasti du kilogramai gyvsidabrio.
Pastatas, į kurio sienas įsigėrusi gyvsidabrio garų koncentracija leistinas normas viršijo tūkstančius kartų, buvo uždarytas, o visi jo darbuotojai evakuoti ir įkurdinti dirbti kitoje vietoje.
Rajono savivaldybė dėl šio įvykio buvo paskelbusi ekstremalią padėtį.
Iš pradžių tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyrius.
Nuo 2013 metų liepos bylą perėmė Lietuvos kriminalinės policijos biuras, jis tyrimą atliko ne tik dėl neteisėto stipriai veikiančių medžiagų laikymo, bet ir dėl teroro akto.
Tyrėjams teko atversti ir 2003-iųjų baudžiamąją bylą – tų metų sausio mėnesį Ukmergės teismo pastate maždaug pusė kilogramo gyvsidabrio buvo rasta pirmą kartą.
Pareigūnų taikiklyje visą laiką buvo trys įtariamieji – dėl galimo gyvsidabrio paskleidimo dar 2003 metais įtarti nuteistieji R.M., R.K. ir G.B.
Manyta, kad jie taip galėjo keršyti teisėjams.
Šie įtarimai buvo grindžiami tik vieno jų – R.M. – parodymais, kurių vėliau jis atsisakė, o kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos parodymus, negauta.
Ikiteisminis tyrimas šių asmenų atžvilgiu pernai lapkričio mėnesį buvo nutrauktas.
Tyrimo metu taip pat aiškintasi, ar atsakingos tarnybos abiem atvejais tinkamai reagavo į gyvsidabrio radinį teisme.
Mat 2003 metais nebuvo atliktas joks pastato oro užterštumo tyrimas, visas pastatas taip ir nebuvo iki galo nuodugniai apžiūrėtas, o 2012 metais dar visą savaitę teismas vykdė savo veiklą.
Tačiau dėl to kaltų asmenų nebuvo nustatyta.
Pretenzija – atmesta
Gindama savo darbuotojų interesus Prokurorų profesinė sąjunga jau kreipėsi pagalbos į žinomą advokatą Gintarą Černiauską.
Netrukus prie prokurorų prisidėjo ir teismo bei advokatų kontorų darbuotojai. Tiesa, ne visi.
Vienas advokatas dar spalį pateikė individualų ieškinį. O prieš tai jis vienintelis valstybei dar buvo adresavęs ir pretenziją dėl turtinės bei moralinės žalos atlyginimo ne teismo tvarka.
Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams Teisingumo ministerijos kancleris Arūnas Kazlauskas advokatui atsiuntė atsakymą, kuriame nurodoma, kad jo prašymas netenkintinas.
Nurodoma, kad pagal įstatymą žala ne teismo tvarka atlyginama tik dėl neteisėto nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo, administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo: „Jūsų galimai patirta ir prašoma kompensuoti neturtinė žala nebuvo padaryta šiais įstatyme numatytais neteisėtais veiksmais.“
„Ministerijos teisininkai supranta įstatymus, tačiau rašo tai, ką jiems liepta rašyti.
Juk net Civilinis kodeksas skelbia, kad valstybė atsako net tuo atveju, jei žalą padaręs pareigūnas yra nekaltas“, – teigė advokatas.
