Tai numatantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo
projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Nacionalinio
saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.
„A kategorijos ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų importas
(įvežimas) ir eksportas (išvežimas) galimas tik tuo atveju, kai šie
objektai naudojami viešam jų pristatymui ir tik tada, kai tokios
pristatymo vietos atitinka jiems taikomus saugumo reikalavimus arba
tada, kai A kategorijos ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų gamybos
licenciją turintis asmuo juos importuoja (įveža) su tikslu taisyti
ar perdirbti arba eksportuoja (išveža) su siekiu juos parduoti“,-
sako A. Paulauskas.
Pasak jo, kartu siūloma nustatyti, kad A kategorijos ginklų, jų
priedėlių ir šaudmenų importas (įvežimas) ir eksportas (išvežimas)
į Europos Sąjungos valstybę narę ar ir iš jos gali būti vykdomas
tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja tos Europos Sąjungos
valstybės narės teisės aktams ir yra gautas įstatyme numatytas
išankstinis sutikimas dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo.
„Įtvirtinus tokias nuostatas, būtų panaikintas reglamentavimo
neaiškumas dėl to, ar A kategorijos ginklų, jų priedėlių ir
šaudmenų gamyba užsiimantys ūkio subjektai turi teisę importuoti
(įvežti) ar eksportuoti (išvežti) atitinkamos kategorijos ginklus.
Tai leistų užtikrinti tinkamą šią sritį kontroliuojančių viešojo
administravimo subjektų veiklos praktiką, taip pat suteiktų
galimybę šioje srityje veikiantiems verslo subjektams plėtoti
tarpvalstybinę prekybą, didinti gaminamų prekių žinomumą, kartu
ūkio subjektų investicijų pagrindu būtų išplėtota ginklų ir karinės
technikos aptarnavimo bazė“,- mano NSGK pirmininkas A. Paulauskas.
Pasak jo, šiuo metu galioja beveik absoliutus draudimas
licencijas turintiems A kategorijos ginklų gamyba užsiimantiems
ūkio subjektams importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti) A
kategorijos ginklus (išskyrus kelis siaurus išimtinius atvejus).
„Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės vystymasis yra beveik
negalimas ginkluotės, karinės technikos gamybos ir modernizavimo
srityse. Plečiant šios pramonės rūšies pajėgumus, atsirastų
galimybės Lietuvoje išugdyti aukštos kvalifikacijos specialistus,
taip pat intensyvėtų pramonės ir mokslo sektorių bendradarbiavimas.
Krizės atveju išplėtota ginkluotės gamybos ir aptarnavimo bazė būtų
reikšminga Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms, kadangi galėtų
operatyviai reaguoti į Lietuvos kariuomenės ginkluotės ir karinės
technikos aptarnavimo ir gamybos poreikius“,- sako A. Paulauskas.
Šiuo metu įstatyme nustatytas baigtinis ginklų ir šaudmenų
gamintojo turimų teisių sąrašas. A. Paulausko teigimu, iš jo nėra
aišku, ar ginklų ir šaudmenų gamintojas tam, kad jo vykdoma veikla
būtų sėkminga, turi teisę importuoti (įvežti) ir eksportuoti
(išvežti) tiek jo, tiek kitų subjektų pagamintus ginklus ir
šaudmenis jų taisymo ar perdirbimo, taip pat pristatymo
(eksponavimo) tikslais.
Įstatyme taip pat numatyta, kad tik Lietuvos Respublikos ginklų
fondas prie Vidaus reikalų ministerijos turi teisę importuoti
(įvežti), eksportuoti (išvežti) visų kategorijų ginklus, jų
šaudmenis, ginklų priedėlius, ginklų ir šaudmenų dalis, o Krašto
apsaugos ministerija – visų kategorijų krašto apsaugos sistemai
skirtus ginklus, jų šaudmenis, ginklų priedėlius, ginklų ir
šaudmenų dalis.