Tai numatantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.
„A kategorijos ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų importas (įvežimas) ir eksportas (išvežimas) galimas tik tuo atveju, kai šie objektai naudojami viešam jų pristatymui ir tik tada, kai tokios pristatymo vietos atitinka jiems taikomus saugumo reikalavimus arba tada, kai A kategorijos ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų gamybos licenciją turintis asmuo juos importuoja (įveža) su tikslu taisyti ar perdirbti arba eksportuoja (išveža) su siekiu juos parduoti“,- sako A. Paulauskas.
Pasak jo, kartu siūloma nustatyti, kad A kategorijos ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų importas (įvežimas) ir eksportas (išvežimas) į Europos Sąjungos valstybę narę ar ir iš jos gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja tos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktams ir yra gautas įstatyme numatytas išankstinis sutikimas dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo.
„Įtvirtinus tokias nuostatas, būtų panaikintas reglamentavimo neaiškumas dėl to, ar A kategorijos ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų gamyba užsiimantys ūkio subjektai turi teisę importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti) atitinkamos kategorijos ginklus. Tai leistų užtikrinti tinkamą šią sritį kontroliuojančių viešojo administravimo subjektų veiklos praktiką, taip pat suteiktų galimybę šioje srityje veikiantiems verslo subjektams plėtoti tarpvalstybinę prekybą, didinti gaminamų prekių žinomumą, kartu ūkio subjektų investicijų pagrindu būtų išplėtota ginklų ir karinės technikos aptarnavimo bazė“,- mano NSGK pirmininkas A. Paulauskas.
Pasak jo, šiuo metu galioja beveik absoliutus draudimas licencijas turintiems A kategorijos ginklų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti) A kategorijos ginklus (išskyrus kelis siaurus išimtinius atvejus).
„Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės vystymasis yra beveik negalimas ginkluotės, karinės technikos gamybos ir modernizavimo srityse. Plečiant šios pramonės rūšies pajėgumus, atsirastų galimybės Lietuvoje išugdyti aukštos kvalifikacijos specialistus, taip pat intensyvėtų pramonės ir mokslo sektorių bendradarbiavimas. Krizės atveju išplėtota ginkluotės gamybos ir aptarnavimo bazė būtų reikšminga Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms, kadangi galėtų operatyviai reaguoti į Lietuvos kariuomenės ginkluotės ir karinės technikos aptarnavimo ir gamybos poreikius“,- sako A. Paulauskas.
Šiuo metu įstatyme nustatytas baigtinis ginklų ir šaudmenų gamintojo turimų teisių sąrašas. A. Paulausko teigimu, iš jo nėra aišku, ar ginklų ir šaudmenų gamintojas tam, kad jo vykdoma veikla būtų sėkminga, turi teisę importuoti (įvežti) ir eksportuoti (išvežti) tiek jo, tiek kitų subjektų pagamintus ginklus ir šaudmenis jų taisymo ar perdirbimo, taip pat pristatymo (eksponavimo) tikslais.
Įstatyme taip pat numatyta, kad tik Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Vidaus reikalų ministerijos turi teisę importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) visų kategorijų ginklus, jų šaudmenis, ginklų priedėlius, ginklų ir šaudmenų dalis, o Krašto apsaugos ministerija – visų kategorijų krašto apsaugos sistemai skirtus ginklus, jų šaudmenis, ginklų priedėlius, ginklų ir šaudmenų dalis.
