Prezidentė nusprendė griebtis pataisų, kai pasigirdo, kad Jungtinių Valstijų piliečiu tapęs buvęs garsus krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas netenka Lietuvos pilietybės.
Prezidentė priima sprendimą
Projekte numatyta, kad prezidentas galėtų priimti sprendimą, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, išsaugo Lietuvos pilietybę.
Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei būtų laikoma piliečio veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie šalies valstybingumo stiprinimo, galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Taip pat pataisos sudarytų galimybę ypatingų nuopelnų turintiems asmenims susigrąžinti Lietuvos pilietybę, jei jos anksčiau neteko.
Lietuvos Konstitucija numato, kad, išskyrus įstatymo numatytus paskirtus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė okupacijos metu iki nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką.
Dviguba pilietybė neleidžiama tiems, kurie išvyko iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo.
Užsienyje gimusiems – dviguba pilietybė
Emigrantai sulaukė gerų žinių ir lapkričio viduryje, kai Seimas palaimino pataisą dėl pilietybės suteikimo užsienyje gimusiems vaikams. Nusprendė, kad svetur gimę vaikai gautų tos šalies pilietybę, tačiau neprarastų lietuviškosios. Tokiems vaikams nereikėtų rinktis paso vieno iš dviejų.
Pasak Seimo narės Birutės Vėsaitės, mums reikės spręsti dėl dvigubos pilietybės, nes daugiau kaip 80 proc. Lietuvos piliečių turi emigravusių artimųjų ir be referendumo to neišspręsime. Referendumo reikia dar su Seimo rinkimais.
Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti naudoti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją, o pilietybę apibrėžiantis Konstitucijos 12-asis straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.
Seime svarstomas siūlymas referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo surengti kitąmet spalį kartu su Seimo rinkimais, bet išeivijos lietuviai tam nepritaria baimindamiesi, kad referendume siūlomos nuostatos priimti nepavyktų. Pagal įstatymą, pataisa būtų priimta, jeigu už ją balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.
