Bažnyčių tarnai prakartėles kuria patys ir ieško jų Lenkijoje

Laukiant Kūčių bažnyčiose statomas prakartėles dažniausiai kuria patys maldos namų tarnai. Išliko ir iš sovietmečio laikų išsaugotų kūrinių. Liberalių pažiūrų dvasininkai į pagalbą kviečiasi menininkus. Kuo gali nustebinti jų kūriniai?

Ne vienus metus prieš šv.Kūčias kauniečiai traukia į senamiestį pasigrožėti tradicine Kauno prakartėle, įrengiama Arkikatedros bazilikos šventoriuje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ne vienus metus prieš šv.Kūčias kauniečiai traukia į senamiestį pasigrožėti tradicine Kauno prakartėle, įrengiama Arkikatedros bazilikos šventoriuje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje kasmet įrengiama olos grotą primenanti prakartėlė, kokioje, kaip tikima, ir gimė kūdikėlis Jėzus.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje kasmet įrengiama olos grotą primenanti prakartėlė, kokioje, kaip tikima, ir gimė kūdikėlis Jėzus.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Floristas M.Gvildys Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje įrengė ne visai įprastą prakartėlę ir norėjo, kad į ją pažvelgę žmonės pamatytų Dievą savyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Floristas M.Gvildys Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje įrengė ne visai įprastą prakartėlę ir norėjo, kad į ją pažvelgę žmonės pamatytų Dievą savyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Vėjūnė Inytė („Lietuvos rytas“)

Dec 24, 2015, 5:21 PM, atnaujinta Sep 27, 2017, 1:26 PM

Gruodžio 19-ąją kauniečiai plūdo į senamiestį ir būriavosi Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos šventoriuje. Čia jau buvo pastatyta tradicinė Kauno prakartėlė.

Tačiau jos autorius Adolfas Teresius sakė, kad prakartėlė ne visada kauniečių buvo mėgstama ir todėl ne vienus metus teko ieškoti vietos, kur ją įkurdinti.

Kalėdinę savaitę prakartėlės įkurdinamos ir pačiuose Kauno maldos namuose. Dvasininkai įvairiai nusprendžia, kokios prakartėlės turi atsirasti bažnyčiose ir kas jas turi sukurti.

Vieni pasitelkia menininkus, kiti jas įrengia patys ir naudoja pigias ar senas puošmenas.

Šiemet kauniečius tradiciškai džiugins ir gyvos prakartėlės Rotušės aikštėje gyventojas avinėlis Kalėdukas.

Prakartėlę sukūrė floristas

Kaunietis floristas Marijus Gvildys yra sukūręs ne vieną prakartėlę.

Jo kūrinys kurį laiką puošė Kauno klinikose įrengtą koplyčią. Pastaruosius kelerius metus menininkas rūpinasi Nepriklausomybės aikštėje esančios Kauno šv. Arkandelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios prakartėle.

M.Gvildys pasakojo, kad dažnai bažnyčiose statomos prakartėlės, primenančios liaudies meno kūrinius.

„Kaimuose esančiose medinėse bažnyčiose, kur yra vietinių meistrų drožinėti altoriai, skulptūros, tokio stiliaus prakartėlė dera, atrodo net žavingai“, – pasakojo floristas.

Tačiau menininkas įsitikinęs, kad senovinėse miesto bažnyčiose kuriant prakartėles reikėtų atsižvelgti į pastatų architektūros stilių, kad viskas tarpusavyje derėtų.

„Kurti prakartėlę yra sudėtingas darbas. Ją reikia ne tik derinti prie bažnyčios architektūros stiliaus bei esamos erdvės, kurioje prakartėlė stovės. Būtina išmanyti ir liturgiją, religinius kanonus. Taip pat derėtų žinoti tos parapijos, kuriai kuri prakartėlę, bendruomenės tradicijas, skonį“, – pasakojo M.Gvildys.

Leido įgyvendinti idėją

Bendraminčius floristas kaip tik ir sutiko Įgulos bažnyčioje. Anksčiau čia buvo įkuriama paprastesnė prakartėlė. Į pintą krepšį būdavo sustatomos šventųjų ir gyvulių figūros. Prakartėlė būdavo padėta ant žemės, ją apžiūrėti būdavo nepatogu.

Todėl bažnyčios klebonas Tomas Karklys kreipėsi į profesionalų menininką.

„Klebono T.Karklio ir kitų bažnyčios dvasininkų dėka bažnyčioje vyrauja liberali dvasia. Jie leido man daugiau reikštis kaip menininkui, įgyvendinti mano sugalvotas idėjas. Dvasininkai nebijo, kad parapijiečiams gali nepatikti novatoriškos idėjos“, – pasakojo kaunietis.

Floristas Įgulos bažnyčios prakartėlei panaudojo senąsias liaudies meistro išdrožtas švenčiausiosios Mergelės Marijos, švento Juozapo figūras. Greta puikuojasi piemenų ir asilo, arklio, avių figūros. Prieš Bernelių mišias bus padėta ir kūdikėlio Jėzaus figūra.

Galima pažvelgti į save

Netradicinė prakartėlė išsiskiria tuo, kad primena namą su arkomis. Ant jo sienų pritvirtinti blizgūs, vaizdus atspindintys apskritimai.

„Manau, kad per Kūčias kiekvienas turi pajusti savyje užgimstantį Jėzų, nes visi esame šio užgimimo dalis. Pažvelgęs į prakartėlės veidrodžius kiekvienas gali pamatyti save ir Dievo atvaizdą savyje. Galbūt įsižiūrėjus į savo atvaizdą ir suvokus gimimo stebuklą, ką nors tai paskatins keistis, tapti geresniu, dalytis meile“, – pasakojo M.Gvildys.

Darbo imasi zakristijonas

Kiek tradiciškesnė prakartėlė įkurdinta Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje. Jos sumanytojas yra šių maldos namų zakristijonas Imantas Mieliulis.

Vyras yra baigęs studijas Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą.

Todėl su meniniu išsilavinimu nieko bendra neturi.

Tačiau I.Mieliulis įsitikinęs, kad norint sukurti prakartėlę svarbiau žinoti Šventąjį raštą.

„Ankstyvieji krikščionys Palestinoje gyvulius laikė olų grotose. Todėl Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje, krikštyti skirtoje nišoje, kasmet įkurdinu prakartėlę, imituojančią olą, kurioje ir gimė kūdikėlis Jėzus“, – pasakojo zakristijonas.

Prakartėlei I.Mieliulis naudoja audinių drapiruotes, ašutinius maišus, šieną. Prieš pat Kūčias floristė eglišakėmis puošia visą bažnyčią. Žaliomis šakomis apkaišo ir prakartėlę.

Pagal bažnytinius kanonus prakartėlėje būtinai turi būti bent trys figūros – kūdikėlio Jėzaus, švenčiausiosios Mergelės Marijos bei švento Juozapo. Piemenų, gyvulių, Trijų Karalių figūras galima naudoti, tačiau nebūtina.

Figūras pirko Lenkijoje

„Mūsų bažnyčiai figūras, vaizduojančias kūdikėlį, švenčiausiąją Mergelę Mariją, šventąjį Juozapą, piemenis, aveles, pirkau Lenkijoje. Ten gilesnės tradicijos kurti šias figūras, didesnis jų pasirinkimas ir jos kur kas pigesnės“, – pasakojo zakristijonas.

I.Mieliulis sakė, kad parapijiečiai tokia prakartėle patenkinti.

„Puoselėjame bažnyčios bendruomenės tradicijas. Todėl ir prakartėlė kasmet tokia pati kaip kiekvienais metais“, – sakė Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos zakristijonas.

Išsaugojo tarpukario kūrinius

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios parapijiečiai kasmet mato tas pačias prakartėlės figūras, turinčias savitą istoriją.

Bažnyčios klebonas Kęstutis Rugevičius sakė, kad tai taip pat tradicinės šventųjų ir gyvūnų figūros, kurias iš gipso dar tarpukariu išliejo vietiniai meistrai.

„Figūras per tiek metų pavyko išsaugoti. Sovietmečiu jos buvo slepiamos. Dabar kasmet jas tik padažome, šiek tiek keičiasi tik jų išdėstymas prakartėlėje“, – sakė kunigas.

Daugelyje kitų Kauno bažnyčių prakartėles maldos namų darbuotojai taip pat kuria patys. Joms naudoja paprastas natūralias medžiagas ir iš Lenkijos, Latvijos atsivežtas figūras. Jos tarnauja po kelias dešimtis ar kelerius metus.

Rotušės aikštėje – avinėlis Kalėdukas

Krikščionys nuo seno Kūčių išvakarėse kuria ne tik dirbtines, bet ir gyvas prakartėles.

Pirmoji prakartėlė, kurioje buvo apgyvendinti gyvuliai, buvo pastatyta Italijoje 1223 metais. Šv. Pranciškus Asyžietis norėjo tikintiesiems parodyti ir priminti, kokiame skurde gimė kūdikėlis Jėzus.

Kaune ši tradicija taip pat puoselėjama. Ketverius metus prakartėlė, kurioje apgyvendinamos gyvos avys, būdavo įkuriama prekybos miestelyje „Urmas“. Pernai jos jau nebuvo, nebus ir šiais metais.

Prekybos miestelio atstovas Jonas Plenta sakė, kad to daryti neleidžia oro sąlygos.

„Lietus ir drėgmė kenkia gyvūnams, todėl jų kankinti nenorime“, – sakė J.Plenta.

O štai Rotušės aikštėje prakartėlė su gyvomis avimis bus. Tuo jau 15 metų rūpinasi Seimo narys Kazimieras Starkevičius. Prakartėlė jau įrengta, o avys bus atgabentos ketvirtadienį.

„Tai mano ūkyje gyvenanti avis ir ėriukas.

Jis pasaulį išvydo tik šeštadienį. Jį pavadinome Kalėduku“, – sakė K.Starkevičius.

Kaunietis prisiminė, kad vienais metais prakartėlės su avimis taip pat nepageidavo tuometinė miesto valdžia. Tačiau žmonės labai norėjo šios tradicijos, todėl ji ir vėl tęsiama.

Pagrindinės prakartėlės istorija sudėtinga

Adolfas Teresius

Tautodailininkas

Prakartėlės, kurią sukūriau ir ji dabar kasmet stovi prie Arkikatedros bazilikos, istorija nepaprasta.

Lietuvos tautodailei būdingą prakartėlę, kuri primena tradicinį mūsų kaimo tvartą su figūromis, sukūriau maždaug prieš 15 metų. Iš pradžių ji bei mediniai šventieji ir gyvuliai buvo pastatyti priešais Kauno savivaldybę. Tačiau kai kuriems politikams tai nepatiko.

Todėl keletą metų prakartėlė stovėjo mano namuose ir pasitikdavo svečius. Kai kurie lankytojai, iš pradžių pamanę, kad tai gyvos figūros, su jomis bandydavo sveikintis.

Prieš 10 metų pagaliau figūros rado savo vietą Arkikatedros bazilikos šventoriuje ir kiekvieną žiemą prieš Kūčias ten įkuriamos. Kasmet figūras atnaujinu, ir jos vėl džiugina kauniečius.

Kartais jos užkliūva praeiviams. Studentai yra bandę nutempti avelę. Kitais metais vienas išgėręs vyras nakvojo greta Trijų Karalių. Ką darysi, visokių žmonių yra.

Manau, kad jau geriau tegul pikti žmonės išsikrauna ant medinių skulptūrų, jas pastumdo, nei žaloja gyvuosius. Vis dėlto kauniečiai vertina šią prakartėlę ir dažniau ja džiaugiasi.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.