Daugiafunkcį mokslo ir sporto centrą planuojama statyti Lietuvos jėzuitų provincijai priskirtame 24 arų žemės sklype, esančiame Daugirdo gatvėje. Šis sklypas nėra paprastas – jame užkonservuoti 7 rūsiai, įrengti dar XVI-XVII amžiuje.
Juos ištyrė ir savo lėšomis užkonservavo greta stovinčio viešbučio „Daugirdas“ savininkai – šiam tikslui jie prieš aštuonerius metus išleido daugiau kaip 50 tūkst. eurų.
Mainais už tai viešbutis naudojosi virš rūsių įrengta automobilių stovėjimo aikštele, tačiau visai neseniai žemės sklypą apjuosė metalinė tvora. Privažiavimo neteko ir kitapus sklypo stovinčio namo gyventojai, kurie baiminasi netrukus iškilsiančio statinio.
Grįžo ir nerado įvažos
„Vieną dieną grįžau namo ir neberadau įprastos įvažos prie namų“, – kalbėjo vienas šio namo gyventojų Stanislovas Morkvėnas. Šioje vietoje gyveno jau kelios jo protėvių kartos.
S.Morkvėnas ir jo kaimynai buvo įpratę namus pasiekti kirsdami automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau atsiradus tvorai neteko tokios galimybės.
Planuojamoms statyboms aršiai priešinasi visi šio 12 butų namo gyventojai, kurie jau rašė skundus miesto savivaldybei, Statybos inspekcijai ir neketina nuleisti rankų. Pablogėjęs privažiavimas prie namų – ne didžiausia bėda.
„Planuojamas statyti pastatas bus 16 metrų aukščio ir stovės per 6 metrus nuo gyvenamojo namo, todėl mūsų būstai pavirs pusrūsiu. O kaip prireikus tokiu siauru privažiavimu atvyktų ugniagesių automobilis?“ – svarstė S.Morkvėnas. Pasak kauniečio, jo kaimynai patyrė šoką – niekada neįsivaizdavo, kad gali nutikti tokių dalykų.
Išleido didelę pinigų sumą
Kaunietis pasakojo, kad sovietiniais metais šioje aikštelėje stovėjo apgriuvę sandėliai, kuriuos po nepriklausomybės atkūrimo įsigijo naftos produktais prekiavę verslininkai. Jie senus statinius nugriovė ir turbūt planavo imtis statybų.
Netrukus ši bendrovė bankrutavo. S.Morkvėnas prisiminė, kad teritorija netrukus virto dideliu sąvartynu. Viskas smarkiai pasikeitė, kai rūsius po nugriautais pastatais įsigijo Lietuvos jėzuitų provincija, o netoliese prasidėjo viešbučio „Daugirdas“ statyba. Tai vienas prabangiausių Kauno viešbučių.
„Norėjome išsiaiškinti, kas slypi viešbučio prieigose, todėl pateikėme prašymą ištyrinėti rūsius, o vėliau gavome leidimą juos užkonservuoti“, – pasakojo vienas viešbučio savininkų Vytautas Gustas.
Išlikę rūsiai buvo uždengti dembliais ir užpilti smėliu. Šiam tikslui prireikė apie 270–280 tūkst. kubinių metrų smėlio, o visi darbai kainavo per 50 tūkst. eurų.
Virš rūsių buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kuria naudojosi ne tik viešbučio svečiai, bet ir netoliese įsikūrusios Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviai, vietos gyventojai.
Kaltina nedraugišku elgesiu
V.Gustas su Lietuvos jėzuitų provincijos vadovais buvo sutaręs, kad viešbutis galės naudotis aikštele, kol prasidės statybos, todėl verslininką nustebino iškilusi tvora. Jokia matoma veikla žemės sklype nevyksta, jo šeimininkai neturi projekto ir leidimo statybai, o šių formalumų tvarkymas gali užtrukti porą metų.
„Viešbučio skirtos investicijos dar tikrai neatsipirko“, – įsitikinęs viešbučio bendraturtis. „Daugirdo“ vadovai mėgino tartis dėl aikštelės nuomos su Lietuvos jėzuitų provincijos atstovais ir net sutiko mokėti tiek, kiek moka mokesčių už automobilių stovėjimą renkančiai savivaldybės viešajai įstaigai „Automobilių stovėjimo aikštelės“, tačiau išgirdo neigiamą atsakymą.
Problema dėl automobilių statymo ateityje bus dar rimtesnė, nes daugiafunkcio centro projektavimo sąlygose apie vietas automobiliams išvis neužsimenama. Tai reiškia, kad, padidėjus žmonių srautui, naujų vietų transporto priemonėms neatsiras.
V.Gustas mano, kad miesto valdžia turėtų labai atsargiai laiminti naujus investicinius projektus senamiesčio teritorijoje, nes Rotušės aikštė ir aplinkinės gatvės jau dūsta nuo automobilių gausos ir nėra jokių galimybių plėsti stovėjimo erdvių.
Verslininkui kelia abejonių ir kai kurie architekto Gintauto Natkevičiaus projektiniai pasiūlymai, kurie jau buvo pateikti visuomenei.
V.Gustui sunku įsivaizduoti, kiek gali kainuoti požeminės perėjos iš Kauno jėzuitų gimnazijos į sporto centrą įrengimas, taip pat rūsių komplekso atidengimas ir sutvarkymas.
„Susidaro įspūdis, kad šioje vietoje įsikurs ne moksleiviams skirtas sporto centras, o prabangių biurų pastatas“, – svarstė kaunietis. Jo nuomone, net komerciniams tikslams skirto statinio atsipirkimas keltų rimtų abejonių.
V.Gustui nerimą kelia planai išvežti supiltą smėlį, mat gali nukentėti tiek gatvė šalia viešbučio, tiek pastatai.
Radiniai nustebino specialistus
Architektas Marius Šlančius maždaug prieš du dešimtmečius laimėjo tuomet paskelbtą konkursą parengti vieno seniausių Kauno kvartalų atnaujinimo projektą ir dirbo tyrinėjant senuosius rūsius.
„Didžiausią įspūdį paliko šioje vietoje veikęs pirmasis Kauno kalėjimas“, – pasakojo kaunietis. Pakliūti į jį buvo galima siauru privažiavimu, kuriame vietos pakako tik vienam arklio traukiamam vežimui. Kasinėjant buvo aptiktos prie sienų pritvirtintos metalinės grandinės ir net vieno prirakinto kalinio skeletas. Tik gerokai vėliau kalėjimas buvo perkeltas į Rotušės rūsius, o tarpukario metais Kalėjimo gatvė buvo pervadinta Daugirdo gatve.
Tyrinėtojai tąkart taip pat aptiko puošnių Venecijos stiklo gaminių, nes gretimose patalpose veikė pirklių namai.
Pasak M.Šlančiaus, tai yra unikali miesto ir visos Lietuvos istorijai vieta, kuriai reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Architektas norėtų, kad projektas būtų pristatytas viešam specialistų aptarimui, kurio metu būtų galima sužinoti atsakymus į visus rūpimus klausimus.
„Rūsius būtina atverti visuomenei. Paslėpti arba sunaikinti šių istorinių statinių liekanas būtų nusikaltimas“, – įsitikinęs M.Šlančius.
Tiki projektuotojų sumanumu
Tuo tarpu Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus neabejoja, kad taip tikrai nenutiks, nes rūsiai yra valstybės saugomas turtas.
„Statybų metu galima išsaugoti rūsius naudojant polius. Taip daroma tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje ir tai nėra kažkokia ypatinga užduotis“, – įsitikinęs kultūros paveldo specialistas. Žinoma, tai smarkiai padidintų projekto kainą.
Pasak S.Stoškaus, projektuotojams teks rimtai padirbėti siekiant pritaikyti statinį prie esamų senamiesčio pastatų, tačiau didelės rizikos jis neįžvelgia – visai netoliese pastatytas naujasis Kauno jėzuitų gimnazijos korpusas atrodo labai patraukliai, o po juo esantis kultūros paveldas – išsaugotas.
Specialisto nuomone, būtina atsižvelgti į vienos geriausių šalies gimnazijų poreikius.
„Kubiniai metrai oro pavirs reikalingu statiniu, kuriuo naudosis ne tik gimnazijos moksleiviai, bet ir vietos bendruomenė“, – kalbėjo S.Stoškus.
Statybų pradžia – miglota
Kauno jėzuitų gimnazijos plėtros skyriaus vadovė Edita Zarembienė pareiškė, kad visi darbai bus atliekami laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, o jėzuitų atstovai visuomet linkę išklausyti viešbučio vadovus. Kita vertus, žemės sklypo šeimininkai negali būti atsakingi už visus privačius interesus.
„Daugirdo“ viešbutis daug metų naudojosi aikštele, tačiau dabar prasideda darbai. Nenorėtume, kad jų metu nukentėtų automobiliai ar žmonės“, – sprendimą užtverti tvorą aiškino E. Zarembienė. Šioje valdoje jau buvo atliekami geodeziniai matavimai, kitąmet turėtų prasidėti archeologiniai tyrimai.
Šiuo metu rengiamas techninis projektas.
„Norime po truputį pratinti gyventojus, kad šioje vietoje iškils daugiafunkcis mokslo ir sporto centras“, – kalbėjo gimnazijos atstovė.
Ji tikino nieko nežinanti apie „Daugirdo“ viešbučio vadovų derybas dėl naudojimosi aikštele ir svarstė, kad galbūt net būtų galima tartis dėl transporto priemonių statymo gimnazijos kieme.
E.Zarembienė mano, kad centro statybai reikės apie 6 mln. eurų. Kol kas Lietuvos jėzuitų provincija tiek lėšų šiam projektui neturi sukaupusi.
Kada gali prasidėti statybos?
„Norėtume, kad tai įvyktų kiek įmanoma greičiau“, – tikino E.Zarembienė, tačiau negalėjo nurodyti tikslesnės datos. Jos nuomone, toks centras gimnazijai būtinas, nes moksleiviams reikia pagerinti sąlygas sportuoti. Jėzuitai kreipėsi į visus geros valios žmones – kauniečius, sporto aistruolius, verslininkus, politikus – prašydami paramos ir palaikymo.
Ką Kaune pastatys, Kaune ir liks
Visvaldas Matijošaitis
Kauno meras
„Tai, kad mieste bus statomas naujas objektas, yra sveikintinas dalykas. Ką Kaune pastatys, tas Kaune ir liks.
Automobilių statymo senamiestyje problema žinoma, tačiau su ja susiduria visų Europos miestų senamiesčiai. Suprantama, kad senamiestyje, kur yra nedaug vietos, transporto priemonių stovėjimas kainuoja brangiau.
Norintieji sutaupyti automobilius gali palikti kiek toliau. Viena tokių vietų – prie Kauno pilies esanti aikštelė.“
