Pati L.Graužinienė visuomenės reakcijų nesureikšmina, pripažįsta savo apmaudžias klaidas, o kritikams linki prieš kažką pasmerkiant bent jau surasti tam argumentų.
„Ten, kur pati padariau klaidą, buvau verta tos klaidos, nereikia pykti. Gal per anksti atsipalaidavau po renginio. Taip būna, kad žmogus kartais suklysta. Ten, kur buvo apie vadinamą tuti tuti, ten buvo peržengtos ribos, buvo patyčių riba“, – kalbėjo politikė.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir Loretos Graužinienės pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Ponia pirmininke, pradėkime nuo tokio visai paprasto klausimo – baigiantis metams visi vertina praėjusius metus. Kaip jūs įvertintumėte savus praėjusius metus?
– Vertinu, kad 2015 metai buvo darbingi Seimui, priimta ne tiek daug, kiek planuota, bet patys svarbiausi (įstatymai – Red.) buvo priimti. Asmeniškai vertinu, kad buvo visai neblogi metai, ganėtinai ramūs, labai darbingi. Buvo daug darbo, vizitų, Lietuvoje teko priimti daug užsienio svečių.
– Man atrodo, kad jums tie metai buvo nelengvi. Dėl tam tikrų sprendimų, pasisakymų, žodžiuose supainiotų raidžių sulaukėte daug visuomenės kritikos, netgi patyčių. Ar jus tai skaudino?
– Ten, kur pati padariau klaidą, buvau verta tos klaidos, nereikia pykti. Gal per anksti atsipalaidavau po renginio. Taip būna, kad žmogus kartais suklysta. Ten, kur buvo apie vadinamą tuti tuti, ten buvo peržengtos ribos, buvo patyčių riba. Patyčios ne man, bet vaikams, ypatingai jaunesniajam, mokykloje tas jautėsi.
Reikėjo ir mokytojams, ir man pačiai dirbti su klase. Bet čia buvo 2014 m. Šiais metais buvo ta ypatingai skausminga klaida, kurią viduje labai išgyvenau, bet vienas mano darbuotojas pasakė, kad būna taip, kad ir pasaulio čempionai, čiuoždami pasaulio pirmenybėse, pavyzdžiui dailiajame čiuožime, nukrenta, bet jie keliasi ir eina. Tai man buvo postūmis, kad turiu eiti į priekį.
– Jaučiate, kad visuomenė labai stebi kiekvieną jūsų žodį, žingsnį ir iš karto komentuoja? Pagal reitingus tų palankiai vertinančių sumažėjo. Reiktų suprasti, kad esate nelabai mėgstama politikė, bet kiekvienas jūsų žodis iš karto atsiranda socialiniuose tinkluose. Kodėl?
– Jeigu būčiau silpnas žmogus, nebūčiau niekam įdomi. Dėl reitingų, tai nuo meilės iki neapykantos – vienas žingsnis. Todėl jie keičiasi priklausomai nuo įvykių. Aš reitingų nesureikšminu. Niekada nebus taip, kad visiems patiks.
– Ar jūsų nenuliūdino paskutinis visuomenės nuomonės tyrimas?
– Tikrai nesureikšminu visuomenės nuomonės tyrimo, dirbu ne dėl reitingų. Džiaugiuosi, kad svarstant 2016-ų metų biudžetą pavyko sutarti tai, dėl ko seniai derėjomės – dėl minimalios algos, padidinti finansavimą švietimo sistemai ir kitur kilstelėti atlyginimus. Mes galėjome taip pat kalbėti ne tik apie pensijų kompensavimą, bet ir tam tikrą pakėlimą. Man čia svarbu.
– Tie nukritę reitingai yra po skandalingo įvykio, susijusio su vidaus reikalų ministru. Tauta ypatingai sukilo prieš jus. Kaip jūs tai aiškinate? Kodėl ne jus palaikė, o Saulių Skvernelį?
– Todėl, kad tauta ir toliau pasiilgę tvarkos, griežtos rankos. Ministras atėjęs iš statutinės organizacijos, kur įsakymai vykdomi, o ne aptarinėjami. Ministras Skvernelis skolingas man už aukštus reitingus.
– Kaip jums po skandalo sekasi bendrauti su ministru? Ar jaučiate įtampą?
– Tai nemaišo darbiniams reikalams. Po kiek tai laiko galėsime ir toliau bendrauti ne tik darbiniais klausimais.
– Kai vyko svarstymas, ar reiktų ministrui atsistatydinti, po jo sprendimo likti jūs sakėte, kad dabar bendravimas bus per premjerą. Ar taip ir vyksta?
– Premjeras ir ministras buvo pasirinkęs tokį kelią, jie spaudos konferencijoje išsakė, kad laikysis valdžių atskyrimo principo. Mes taip nebendraujame, ne viename renginyje buvom kartu.
– Ponia pirmininke, kaip ten tas skambutis? Buvo visokių versijų, neva buvote šiek tiek vyno išgėrusi.
– Čia yra Jurgio Razmos interpretacijos. Man atrodo, jam po to buvo gėda, kad jis taip kalbėjo. Visi matė, viskas vyko labai tvarkingai. Bandymas pažeminti, ypatingai vyrui moterį, nebuvo sėkmingas variantas.
– Nuo tada, kai atėjote į šį postą, jums nuolat buvo prikišama kompetencijos stoka. Nemanote, kad sprendimas tapti Seimo pirmininke buvo per aukšta kartelė?
– Esu įsitikinusi, kad tai pozicijai mano kompetencijos užtenka, ne vieną kartą įrodžiau. Yra tam tikros dalies žmonių noras pažeminti, bet į tai nekreipiu dėmesio. Svarbiausia yra atlikti darbai ir tai, kad nuvykęs pas žmones matai jų reakciją ir gali parodyti darbus. Reikia dirbti žmonėms, Lietuvai, o ne atskiroms grupėms.
– Komentuodama klausimus apie tai, ką planuojate daryti ateityje, pasakėte, kad turi grįžti tikroji Loreta Graužinienė. Ką jūs norėjote pasakyti?
– Pamatysim po Naujų metų. Tikroji – kuri dažnai išsako nuomonę, pasako visada tiesą, nenutyli.
– Jūs ir nebuvote politikė, kuri laiko liežuvį už dantį.
– Buvo momentų, kai nekalbėjau.
– Viktoras Uspaskichas, po kurio rokiruočių jūs tapote Seimo pirmininke, akivaizdžiai nusisukęs nuo jūsų arba ketina nusisukti. Po pasitraukimo iš partijos jis taip pareiškė apie jus: „Ji neatstovauja ne tik valstybei ar užimamam postui, bet ir pačiai sau. Ji nesugebėjo sukurti net sau jokio įvaizdžio, kurį galima padaryti turint tokią aukštą tribūną.“ Kaip vertinate tokią nuomonę?
– Tai yra to žmogaus nuomonė. Aš apie save turiu kitą nuomonę. Viktoras visada kalba tą, ką nori kalbėti.
– Ar jums nemalonu girdėti tokius žodžius?
– Taip, man nemalonu. Tam, kad taip vertinti, turėtų būti pokalbis tarpusavyje, o ne vertinimas iš toli.
– Kodėl jis taip pasakė? Ar jo naujoji veikla turi įtaką? Tarp kitko, gal pono Uspaskicho knygą skaitėte?
– Ne, neskaičiau, tik įsivaizduoju, kaip pirmas puslapis atrodys, nes kažkada jį man yra perskaitęs. Viktoras visada turi ilgalaikę strategiją, tam, ką jis šneka, turi pagrindimą. Palikime jam.
– Jūs nesijaučiate išduota? Visuomet buvote lojali idėjiniam vadui, partijai.
– Nesijaučiu nei išduota, nei sumenkinta. Gerbiu Viktorą ir jo nuomonę. Jo vienas ar kitas pasisakymas būna postūmis šiek tiek pamąstyti. Vertinu kiekvieną kritiką, bet per save ir savo nuveiktus darbus. Darbo partijoje esu nuo pat pradžių, esu tarp pirmųjų steigėjų. Per 13 metų partijai esu labai daug atidavusi laiko, darbo atžvilgiu. Viktorui nesijaučiu skolinga, nes jam pakankamai daug padėjau.
– Ar jūs jaučiatės reikalinga šiai partijai?
– Partijoje yra virš 20 tūkst. žmonių, didžiąją dalį pažįstu asmeniškai. Turim kalbėti apie visus partijos žmones.
– Kaip aiškinate naujojo partijos vadovo pasisakymus, kad jūs pati turėtumėte sunerimti dėl savo pozicijų partijoje? Ar tai nėra aiškiai siunčiamas signalas, kad turėtumėte pagalvoti, ar dar turite ateitį Darbo partijoje?
– Kiekvienas vadovas brėžia savo kryptį, strategiją, aplinką. Suvažiavime išrinktas pirmininkas Valentinas Mazuronis, jis ne kartą sakė, kad yra pasiryžęs partiją atvesti į pergalę. Mes leisime pirmininkui pasirinkti strategiją, kurią jis mato, kaip reikalingą. Politika yra komandinis žaidimas, negali būti ambicijų, įsižeidimų.
– Dviejų pirmininkų partijoje irgi negali būti. Susidaro įspūdis, kad jūs konkuruojate su ponu Mazuroniu.
– Tikrai nekonkuruoju. Jeigu būčiau norėjusi, mačiusi sprendimus, nebūčiau atsitraukusi, dėl ko Viktoras labai supyko. Nepasitariau, nepasikalbėjau darant sprendimą.
– Jeigu naujoji partijos vadovybė galvoja, kad jūs nebeesate įtakinga partijoje, kodėl turėtų su jumis tartis?
– Turi tartis su ta komanda, kurią išsirinks. Koks man vaidmuo bus numatytas strategijoje, ten ir dalyvausiu. Rinkimuose dalyvausiu, esu Ukmergėje iškelta vienmandatėje apygardoje, labai nuoširdžiai dirbsiu, kalbėsimės su žmonėmis, aptarsime darbus. Nereikia visada norėti būti pirmiems, antriems ar tretiems, taip nebūna.
– Kodėl jūs savo ateitį matote tik su šia partija?
– Aš į ją atėjau, visus 13 metų mačiau save šioje komandoje.
– Kiek tiesos yra užkulisinėse kalbose, kad žvalgotės į kitas partijas, mąstote apie perstojimą?
– Tikrai dar nemąsčiau, nežinau, iš kur tos kalbos.
– Jeigu jums Seimo rinkimai nebus sėkmingi?
– Nematau jokių tragedijų, kiekvienas gyvenimo etapas reikalauja savų iššūkių. Tikrai turiu variantų, ką veikčiau be politikos. Pakankamai ilgai buvau politikoje, šiek tiek norisi pakeisti, bet kadangi, kaip ožiaragis, esu užsispyręs ir kantrus žmogus, retai kardinaliai keičiu savo gyvenimą, tai į rinkimus tikrai eisiu.
– Ko naujiems metams palinkėtumėte savo kritikams?
– Kad ta kritika būtų argumentuota. Kritika vardan kritikos nėra kritika.
