Daugelis veidų pažįstami, tačiau svarbiausi metų įvykiai kitokie

Metų žmogumi vėl išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė pasivijo irgi septynis kartus šį titulą pelniusį buvusį šalies vadovą Valdą Adamkų. Tokie tradicinės apklausos rezultatai.

D.Umbraso nuotr.
D.Umbraso nuotr.
Šiemet karingumu pasižymėjusi prezidentė D.Grybauskaitė jau septintą kartą išrinkta Lietuvos Metų žmogumi.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šiemet karingumu pasižymėjusi prezidentė D.Grybauskaitė jau septintą kartą išrinkta Lietuvos Metų žmogumi.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Net 74 procentai apklaustųjų svarbiausiu įvykiu Lietuvoje laiko euro įvedimą.<br>AFP nuotr.
Net 74 procentai apklaustųjų svarbiausiu įvykiu Lietuvoje laiko euro įvedimą.<br>AFP nuotr.
Lietuviai pasaulio Metų žmonėmis pripažino Rusijos ir JAV prezidentus V.Putiną bei B.Obamą.
Lietuviai pasaulio Metų žmonėmis pripažino Rusijos ir JAV prezidentus V.Putiną bei B.Obamą.
Daugiau nuotraukų (7)

„Lietuvos rytas“

Dec 31, 2015, 5:33 AM, atnaujinta Sep 26, 2017, 1:35 PM

Šiemetėje apklausoje, kurią „Baltijos tyrimai“ atliko lapkričio 20–gruodžio 4 dienomis, buvo paminėtos 78 (pernai 80) Lietuvos visuomenės veikėjų pavardės: tarp jų – 37 politikų, 22 pramogų verslo atstovų, menininkų, žurnalistų, 10 sportininkų ir trenerių.

Ši apklausa atliekama jau 23 metus. Pirmuoju Lietuvos Metų žmogumi 1993-iųjų pabaigoje buvo pripažintas tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas.

Geriausia plaukikė smuktelėjo

Pernai Metų žmogumi išrinkta D.Grybauskaitė neužleido pozicijų ir šiemet. Tiesa, dabar prezidentei laurus atidavė tik 19,9 proc. apklaustųjų (praėjusiais metais – 31,6 proc.).

Užtat nuo 5,1 iki 9,9 proc. ūgtelėjo premjero Algirdo Butkevičiaus populiarumas. Šis politikas užkopė ant antrojo pakylos laiptelio.

O štai dvejus ankstesnius metus antra pripažinta geriausia Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė dabar turėjo tenkintis tik penktąja vieta. Sportininkę pralenkė ne tik A.Butkevičius, bet ir visuomenės stebėtinai mėgstamas vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis bei kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus.

Didelį šuolį padarė televizijos laidose besireiškianti Vilniaus tarybos narė ekonomistė Aušra Maldeikienė. Pernai 14–17 vietas su sporto pasaulio įžymybėmis Arvydu Saboniu, Žydrūnu Savicku ir Jonu Valančiūnu pasidalijusi aktyvi moteris šiemet populiariausiųjų sąraše – jau šešta. A.Maldeikienė pralenkė ir garsius atletus, ir daugelį žinomų politikų, netgi Vytautą Landsbergį.

Beje, iš pirmąsias 21 vietą užėmusių veikėjų – net 15 politikų.

Du lyderiai įvertinti vienodai

Per pastaruosius 16 metų, kai bendroji Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ pateikia klausimą dėl pasaulio Metų žmogaus, juo mūsų šalies gyventojai net 15 kartų išrinko JAV prezidentus.

Ne išimtis ir šiemetė apklausa. Laurai vėl atiteko JAV vadovui Barackui Obamai. Tiesa, šįkart tiek pat apklausos dalyvių (16,2 proc.) manė, kad pirmosios vietos nusipelnė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Taigi pirmąsyk per šios apklausos istoriją titulas skirtas dviem žmonėms.

Nedaug nuo lyderių atsiliko Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri daugelyje prestižinių tarptautinių apklausų yra pripažinta 2015-ųjų pasaulio Metų žmogumi.

Pernai Lietuvos gyventojai aukštą šeštąją vietą tarp pasaulio galingiausiųjų buvo skyrę D.Grybauskaitei. Šiemet šios politikės tarp lyderių nėra.

Svarbiausi įvykiai

Pasaulyje – sumaištis, Lietuvoje – santykinė ramybė. Taip galima įvertinti daugelio mūsų šalies gyventojų nuomonę apie svarbiausius 2015-ųjų įvykius.

Apklausos dalyvių atsakymai parodė, kad net trys pagrindiniai įvykiai Lietuvoje – su pliuso ženklu: nuo sausio 1-osios įvestas euras, pavasarį įvykę savivaldybių tarybų bei tiesioginiai merų rinkimai ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės užima antroji vieta Europos čempionate Prancūzijoje, kur taip pat iškovotas kelialapis į olimpines žaidynes.

Visai kitokio pobūdžio, Lietuvos žmonių akimis, svarbiausi įvykiai pasaulyje.

Tai teroro aktai Paryžiuje lapkričio mėnesį, nesibaigianti pabėgėlių krizė, su kuria susiduria Europa, karas Sirijoje ir Irake prieš „Islamo valstybės“ teroristus, Turkijos numuštas Rusijos karinis lėktuvas, Egipte virš Sinajaus pusiasalio susprogdintas Rusijos keleivinis lėktuvas su turistais, tebesitęsiantys konfliktai Ukrainoje, nerimas dėl padidėjusio teroristų išpuolių pavojaus visame pasaulyje.

Tiesa, ne vien šviesūs įvykiai respondentams įsiminė ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, buvo paminėta pabėgėlių priėmimo problema, Kražių žudynės, Baltijos jūroje sudužęs orlaivis, Stasio Povilaičio ir Galinos Dauguvietytės mirtis, kitos nelaimės.

* Skelbiant šiuos duomenis būtina nuoroda į „Lietuvos rytą“ ir „Baltijos tyrimus“.

Ankstesni Lietuvos metų žmogaus rinkimų laureatai

1993 m. – A.Brazauskas (31 proc.)

1994 m. – A.Brazauskas (24)

1995 m. – A.Brazauskas (18,9)

1996 m. – V.Landsbergis (13)

1997 m. – A.Brazauskas (29,8)

1998 m. – V.Adamkus (46,4)

1999 m. – R.Paksas (40,6)

2000 m. – A.Brazauskas (16,1)

2001 m. – A.Brazauskas (17,4)

2002 m. – V.Adamkus (27,5)

2003 m. – R.Paksas (20,2)

2004 m. – V.Adamkus (23,3)

2005 m. – V.Adamkus (18,7)

2006 m. – V.Adamkus (22,6)

2007 m. – V.Adamkus (24,1)

2008 m. – V.Adamkus (17,3)

2009 m. – D.Grybauskaitė (51,5)

2010 m. – D.Grybauskaitė (39,3)

2011 m. – D.Grybauskaitė (32)

2012 m. – D.Grybauskaitė (20,2)

2013 m. – D.Grybauskaitė (27,4)

2014 m. – D.Grybauskaitė (31,6)

Ankstesni svarbiausi įvykiai Lietuvoje

1993 m. – lito įvedimas

1994 m. – žurnalisto V.Lingio žudikų teismas

1995 m. – sprogimas „Lietuvos ryto“ redakcijoje

1996 m. – Seimo rinkimai

1997 m. – Lietuvos prezidento rinkimai

1998 m. – Lietuvos prezidento rinkimų antrasis turas. Prezidento inauguracija

1999 m. – „Mažeikių naftos“ pardavimas. „Williams“ atėjimas į Lietuvą

2000 m. – Seimo rinkimai

2001 m. – A.Brazausko Vyriausybės suformavimas

2002 m. – JAV prezidento G.W.Busho vizitas į Lietuvą

2003 m. – prezidento R.Pakso apkalta

2004 m. – Lietuva tapo ES nare

2005 m. – K.Brazauskienės ir A.Brazausko skandalas dėl „Draugystės“ viešbučio privatizavimo

2006 m. – karalienės Elizabeth II vizitas į Lietuvą

2007 m. – didelė infliacija, kainų didėjimas

2008 m. – rinkimai į Seimą

2009 m. – Lietuvos prezidento rinkimai, prezidentės D.Grybauskaitės inauguracija

2010 m. – mirė prezidentas A.Brazauskas

2011 m. – Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje

2012 m. – Seimo rinkimai

2013 m. – Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai ir viršūnių susitikimas Vilniuje

2014 m. – Lietuvos prezidento rinkimai (rinkimus laimėjo D.Grybauskaitė)

Ankstesni pasaulio Metų žmogaus rinkimų laureatai

2000 m. – B.Clintonas

2001 m. – G.W.Bushas

2002 m. – G.W.Bushas

2003 m. – G.W.Bushas

2004 m. – G.W.Bushas

2005 m. – G.W.Bushas

2006 m. – G.W.Bushas

2007 m. – V.Putinas

2008 m. – B.Obama

2009 m. – B.Obama

2010 m. – B.Obama

2011 m. – B.Obama

2012 m. – B.Obama

2013 m. – B.Obama

2014 m. – B.Obama

Ankstesni svarbiausi įvykiai pasaulyje

1993 m. – Rusijos prezidento ir parlamento konfliktas

1994 m. – kelto „Estonia“ katastrofa

1995 m. – karas Čečėnijoje

1996 m. – karo Čečėnijoje pabaiga

1997 m. – princesės Dianos mirtis

1998 m. – politinė ir ekonominė krizė Rusijoje

1999 m. – karas Čečėnijoje

2000 m. – prezidento rinkimai JAV

2001 m. – teroro aktai Niujorke rugsėjo 11 d.

2002 m. – įkaitų užgrobimas Maskvoje

2003 m. – karas Irake

2004 m. – karo Irake pabaiga

2005 m. – popiežiaus Jono Pauliaus II mirtis

2006 m. – tebesitęsiantys teroro aktai Irake

2007 m. – tebesitęsiantys teroro aktai Irake

2008 m. – JAV prezidento rinkimai. Juos laimėjo B.Obama

2009 m. – pasaulinė ekonominė krizė

2010 m. – Lenkijos prezidento L.Kaczynskio ir su juo skridusios delegacijos žūtis sudužus lėktuvui

2011 m. – žemės drebėjimas ir cunamis Japonijoje, avarija Fukušimos atominėje elektrinėje

2012 m. – prezidento rinkimai JAV

2013 m. – Rygoje sugriuvo prekybos centras „Maxima“ (žuvo 54 žmonės)

2014 m. – Rusijos agresija prieš Ukrainą

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.