33-ejų klaipėdietis Mindaugas Gelžinis prieš 5 metus buvo nuteistas už nužudymą ir nelaisvėje praleido 1021 dieną, kol sulaukė Aukščiausiojo teismo sprendimo – nekaltas.
Karjeros laiptais pradėjusio kilti kariškio gyvenimas sugriuvo 2008 metų kovo 22-osios naktį.
Dieną jam bene dešimt kartų skambino vienas pažįstamas ir reikalavo susitikti.
M.Gelžinis suprato, kad iš jo bus reikalaujama pinigų. Kai jam paskambino dar kartą po vidurnakčio ir liepė išeiti į kiemą, vyras spontaniškai pasičiupo peilį ir paprašė motinos, su kuria gyveno viename bute, kad kviestų policiją.
Kieme laukė du vyrai, apsiginklavę gumine lazda. Gavęs ja du stiprius smūgius M.Gelžinis ėmė gintis. Vienam asmeniui, kurio net nepažinojo, jis du kartus dūrė peiliu. Vyras po trijų parų ligoninėje mirė.
2010 metais Klaipėdos apygardos teismas M.Gelžiniui už nužudymą skyrė 9 metus nelaisvės.
Visą laiką tvirtinęs, kad tik gynėsi, M.Gelžinis kreipėsi į Apeliacinį teismą. Šis nuosprendį panaikino ir konstatavo, kad M.Gelžinis kitam asmeniui gyvybę atėmė neperžengęs būtinosios ginties ribų. Tokia pat buvo ir septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų nuomonė.
Tuomet M.Gelžinis Klaipėdos apylinkės teismui pateikė ieškinį prieš Lietuvos valstybę. Patirtą turtinę žalą – negautas darbo pajamas – jis įvertino 16 tūkst. eurų, neturtinę žalą – 43 tūkst. eurų – po 42 eurus už kiekvieną nelaisvėje išbūtą dieną.
Prieš keletą dienų Klaipėdos apylinkės teismas jo ieškinį atmetė, neįžvelgęs tyrėjų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų.
– Ką jaučia nekaltai apkaltintas ir už grotų įkištas žmogus? – „Lietuvos rytas“ paklausė M.Gelžinio.
– Su tokia našta labai sunku gyventi. Sunku ištverti psichologiškai ir nepalūžti. To nepatyręs savo kailiu, už grotų nekaltai nepabuvęs žmogus niekada manęs nesupras, kad ir kiek pasakočiau apie savo išgyvenimus.
Kai Klaipėdos apygardos teisme perskaitė nuosprendį, kad esu nuteistas, atrodė, kad jo net neišgirdau ar nesupratau. Prireikė laiko, kad atsipeikėčiau ir suvokčiau, kas nutiko. Kaip taip gali būti – juk aš nekaltas.
Kai Aukščiausiasis teismas pasakė, kad esu nekaltas, vėl ne iškart patikėjau. Keista, visą laiką tikėjau savo nekaltumu, o tuomet, kai pasakė, kad esu nekaltas, ėmiau dvejoti, ar gerai išgirdau, ar teisingai supratau. Viskas buvo kaip sapne.
– Kaip jautėtės išgirdęs teismo sprendimą, kad jus už grotų pasiuntusi valstybė nekalta?
– Manęs šiame pasaulyje jau niekas nebenustebins. Bus dar tų teismų. O to slegiančio šleifo atsikratysiu, nors ir nebus lengva.
– Ryžtingai nusiteikėte bylinėtis su valstybe, skųsite sprendimą?
– Man padaryta didelė žala – kažkas suklydo, už tai turi būti atlyginta. Tai, ką išgyvenau, nenupasakojama ir neįvertinama pinigais. Kas gali įkainoti laisvę? Viskas žlugo, visas gyvenimas sugriautas ir dvasiškai, ir psichologiškai. Praradau darbą, kariškio statusą.
Ar galite suprasti, ką reiškia gyventi pergrūstoje kameroje, nematyti saulės, artimų žmonių, būti nuolat mėtomam iš vienos vietos į kitą, nuolat taikytis prie naujų kalinių. Jiems visiems aš buvau žudikas.
Neaiškinau detalių, tik sakydavau, kad greitai išeisiu į laisvę. Ir tuo tikėjau. Gal tas tikėjimas padėjo. Ir šachmatai.
***
Advokatas H.Mackevičius: „M.Gelžinis buvo įvardintas žmogžudžiu. Galiu pasakyti, kad kai kas ir dabar netiki jo nekaltumu. Teko susidurti, kai žmonės tiesiai šviesiai sakė: advokate, išsukote žmogžudį. Aš nekreipiu į tai dėmesio, bet jam tai išgirsti būtų sunku.
Dėl mūsų ieškinio valstybei ir žalos atlyginimo. Nesitikėjau, kad pirmosios instancijos teismas jį patenkins: pakankamai sudėtinga bylinėtis su valstybe ir advokatui, pakankamai sudėtinga ir teisėjui. Yra tam tikros ribos ir niuansai, kuriuos ne visi gali peržengti.
Nagrinėdamas šią bylą teismas padarė dvi klaidas: M.Gelžinis buvo nepagrįstai suimtas ir nepagrįstai nuteistas. O dėl to už grotų praleido beveik trejus metus. Tai teismo klaida, kurią aukštesnės instancijos teismas ištaisė. Esu įsitikinęs, kad valstybė turi išpirkti savo kaltę, atsakyti už savo pareigūnų padarytą netyčinę klaidą, atlyginti žalą.
Tai valstybės civilinė atsakomybė už savo pilietį, kuris niekada neklaidino pareigūnų, visą laiką kalbėjo tiesą. Klaida turi būti ištaisyta, o žala kompensuota.Jeigu būtų tyčiniai neteisėti vieno ar kito pareigūno veiksmai, kalbėtume apie kitą atsakovą. Tikimės, kad viskas baigsis Lietuvoje ir mums nereikės pasiekti Strasbūro.
