Jis išklausė policijos, vaiko teisių apsaugos, seniūnijos atstovų bei socialinių darbuotojų, kurie lankė Aurelijaus Bero ir Linos Cvilikaitės šeimą. Pašnekovas patikino, kad tarnybos padarė viską, kas joms priklauso.
Šeštadienį Saviečių kaime (Kėdainių r.) įvykusi tragedija, kai A.Beras du mažamečius vaikus sumetė į šulinį, politikams ir atsakingiems tarnautojams iškėlė rimtų klausimų. Sužinoti, ką dėl šeimos padarė tarnybos ir ko galbūt trūko, pirmadienį į Kėdainių rajoną buvo deleguotas ir A.Šešelgis.
„Jie savo darbą dirbo, tik kad tarpusavyje trūko pasidalijimo informacija, jėgų suvienijimo. Kiekviena tarnyba padarė viską, kas priklauso padaryti. Supratau, kad pritrūko susiklausymo tarp tarnybų ir bendruomenės dalyvavimo bendrame gyvenime“, – kalbėjo viceministras.
Jis ragino atkreipti dėmesį į tarnybų tarpusavio bendradarbiavimą. „Turėtų būti sustiprintas seniūnijų, socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos, medikų, švietimo darbuotojų (bendradarbiavimas). Tarnybos apie viena kitos veiklą žinojo per mažai“, – įsitikinęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
Nuo balandžio mėnesio A.Bero ir L.Cvilikaitės šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Nustatyta, kad ją aplankyti specialistai turėtų vieną kartą per mėnesį.
„Šeimoje jie lankėsi keturiolika kartų – gerokai daugiau (nei nustatyta). Žiūrėjo, kokios pagalbos reikia, ar tikrai yra tų problemų, dėl kurių kartais būdavo gaunami anoniminiai pranešimai, kad smurtaujama, girtaujama, bet tokių dalykų tikrai jie nenustatė. Ir jie šventai šitą protokoluoja ataskaitose, tikrai nematė, kad būtų kažkas su vaikais blogai“, – tvirtino A.Šešelgis.
Paklaustas, ar buvo daugiau anoniminių skundų dėl smurto šeimoje ir girtuokliavimo, viceministras patikslino, kad toks buvo tik vienas.
Jį gavo policija. „Faktas nepasitvirtino. Iš viso septynis kartus policijos pareigūnai su seniūnu buvo užsukę. Bet kad iš karto informuotų ir vaiko teises, socialinius darbuotojus arba atvirkščiai – šito trūko“, – tikino jis.
Viceministras atkreipė dėmesį, kad ir pati L.Cvilikaitė tarnyboms griežtai neigdavo įtarimus, kad vyras smurtauja. „Moteris net pyktelėdavo, jei jos paklausdavo, ar vyras nesmurtauja. „Kiek jūs galite klausti, matote, viskas yra gerai“, – sakydavo moteris. Ji griežtai neigė visus galimus įtarimus“, – po susitikimo su Kėdainių rajono tarnybomis portalui lrytas.lt pasakojo A.Šešelgis.
Siūlo keisti sistemą
Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius pasiūlė keisti socialinių darbuotojų atskaitomybės struktūrą. Iki šiol dalis jų yra įdarbinti seniūnijose, dalis – savivaldybėje. Meras siūlė įdarbinti visus savivaldybėje ir reguliariai kviesti atsiskaityti.
„Taip savivaldybė galėtų daugiau kontroliuoti. Atsiskaitymas vyktų dažniau, periodiškai. Tai būtų kitas valdymo mechanizmas dėl informacijos operatyvumo ir pasidalijimo tarp kolegų“, – aiškino A.Šešelgis.
Viceministras taip pat pastebėjo, kad rūpinantis tokiomis šeimomis būtina įtraukti bendruomenes. „Tarnybos turėtų daugiau atkreipti dėmesį į darbą su pačia bendruomene – kalbėti apie problemas, organizuoti susirinkimus, aptarti esamą aplinkos situaciją, kad prevenciškai tuos dalykus būtų galima pamatyti gerokai anksčiau ir įsikišti, kad neįvyktų nelaimė“, – sakė A.Šešelgis.
Jis nesutiko su mintimi, kad bendruomenė apie tragedijos sukrėstą šeimą žinojo daugiau nei tarnybos.
Paminėjus, kad kaimynai matė vaikams kylantį pavojų, viceministras klausė: „O kur jie buvo? Būtinai reikia susitikti su bendruomenių pirmininkais ir pašnekėti, kad paskui visi nekalbėtų: štai kokie mes protingi ir viską matėm. Reikia, kad tarnybos žinotų, jog bendruomenė yra susirūpinusi dėl kurios nors šeimos ar vaikų.“
A.Šešelgis nemano, kad bus sukurta nauja institucija, kuri koordinuos jau veikiančių tarnybų darbą. „Nebūtinai turi būti nauja. Vienas iš variantų – Valstybinė vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba. Žiūrėsime, kur didžiausią efektą galime pasiekti šitoje srityje“, – sakė viceministras.
Savaitės pabaigoje viceministras ketina kviesti Vaiko gerovės tarybą ir aptarti, ką reikėtų keisti, kad panašios tragedijos nepasikartotų.
