Gruodžio 28 d., kai Lietuvos žmonės gyveno šventinėmis nuotaikomis, vienas po kito pasipylė pranešimai, kad Generalinė prokuratūra ar jos padalinys kuriame nors mieste bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusprendė įsijungti kiekviena savaip į gailestingumo kampaniją politikų ir buvusių aukštųjų pareigūnų atžvilgiu.
Pirmoji buvo žinia, kad kyšininkavimu įtariamas LDSP narys Utenos meras Alvydas Katinas po Naujųjų metų galės grįžti į darbą. Panevėžio apygardos prokuratūra nusprendė nesikreipti į teismą dėl tolesnio mero nušalinimo nuo pareigų.
Šį sprendimą „labai informatyviai“ visuomenei paaiškino Generalinės prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė: „Tam tikri procesiniai veiksmai atlikti, todėl prokuroro nuomone, prašyti pratęsti nušalinimą nėra būtinybės. Tikimasi, kad šis sprendimas netrukdys tolesnio ikiteisminio tyrimo vykdymui.“
Pats meras sako, jog nesupranta, kodėl buvo nušalintas. Jis pripažino pastarąjį laiką leidęs sodyboje, buvo Tenerifėje, skaitė knygas, apmąstė likimą. A.Katinas sakė, kad nepripažįsta visai savo kaltės. STT pareigūnai ir prokurorai teigia, kad įrodymų gana.
Tokius STT ir prokurorų pareiškimus esame nuolat įpratę girdėti. Kažkodėl tik apie tai mažiau yra šnekama, kai viena ar kita byla pasiekia teismo salę ir kokie yra rezultatai. Vėliau tą pačią dieną nuskambėjo žinia, kad prokurorai atsisako pradėti tyrimą dėl europarlamentaro ir konservatorių vadovo Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslo ir valstybinės įmonės sutarties.
Vėlgi „labai informatyviai“ šį sprendimą paaiškino visuomenei kitas prokuratūros atstovas, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Jonas Rinkevičius: „priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius teisės aktų pažeidimų, kurie sudaro pagrindą taikyti tokias priemones“. Konservatorių partijos lyderis ir visa jo partija gali atsidusti.
Trečias pranešimas gruodžio 28 d. nuskambėjo iš STT: nuspręsta netirti buvusio Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovo Arūno Keserausko, praeityje kito aktyvaus konservatorių politiko, veiksmų, dėl kurių, Vilniaus savivaldybės teigimu, miestui galėjo būti padaryta beveik 3 mln. eurų žala.
STT atstovo spaudai Ruslano Golubovo paaiškinimas žiniasklaidai, o tuo pačiu ir visuomenei „ne mažiau informatyvus“, nei prokurorų: „sprendimas nepradėti tyrimo po Vilniaus savivaldybės skundo priimtas prieš dvi savaites, tačiau tai savivaldybei neužkerta kelio išieškoti iš A.Keserausko galimą žalą. Atlikę pareiškimo patikslinimą, nenustatėme A.Keserausko nusikalstamos veikos požymių. Pasiūlėme kreiptis pačiai savivaldybei dėl žalos atlyginimo, jei ji yra, civiline tvarka“.
STT atstovas taip pat pažymėjo, jog „dėl dalies savivaldybės pareiškime nurodytų aplinkybių, t.y. VŠT skirtos 2 mln. eurų paramos dabar bankrutavusiai savivaldybės skrydžių bendrovei „Air Lituanica“, tyrimą atlieka kita valstybės institucija: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).“ Vadinasi, ten ir ieškokite atsakymo į klausimus.
Tyla iš FNTT dėl šio ir kitų panašių tyrimų sklinda panaši, kaip ir iš kitų mūsų institucijų, kurios turėtų aiškintis atsakingas pareigas einančių ar iki nušalinimo užėmusių pareigūnų blogus darbus. O iš STT pareiškimo, matyt, reikia suvokti, kad Vilniaus savivaldybei reikia dabar steigti savo „stt“ ir aiškintis anksčiau galimai padarytus nusikaltimus savo pajėgomis,. O ką apie tai galvoti Lietuvos žmonėms?
Kiekviena iš čia įvardintų istorijų turi daugybę savo specifinių aplinkybių, kurių tiesiog nėra galimybių čia išdėstyti. Visi šiose bylose įvardinti dalyviai sako, kad jie yra nekalti, bet tada, kodėl mūsų valstybės institucijos nepadeda jiems teisine kalba, atsakant išsamiai i visuomenei į viešai tiek laiko žiniasklaidoje vienaip ir kitaip jiems mestus kaltinimus, apginti jų nekaltumą. O, jeigu kurioje nors byloje tie asmenys yra kalti, kaip galima turint valstybėje visas institucijas siūlyti eiti patiems viską aiškintis?
Nejaugi yra nesuvokiama, kad taip nieko nepaaiškinant visuomenei, elgiantis taip tarsi jos nebūtų, dar labiau pakertamas pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis?
Kyla taip pat klausimas, kodėl būtent gruodžio 28 d., tarpušventis buvo pasirinktas tokios informacijos paskelbimui. Vieną versiją jau pateikėme. Mūsų teisėsaugą galbūt sujaudino per šv. Kalėdų dienas skambėję raginimai būti gailestingiems. Gailestingumas yra labai svarbi vertybė, bet tik, jeigu ji nėra iškreiptai traktuojama.
Bet gali būti ir kitoks paaiškinimas: tokią žinią geriausia paskelbti, kai žmonės gyvena šventinėmis nuotaikomis, bendrauja draugų, artimųjų rate ir nelabai girdi viso kitko. O mūsų teisėsauga nėra tikra, kad tokius jų žingsnius visuomenė priims palankiai.
Ir vis dėlto, kai šventės baigėsi, ar ne laikas , prasidėjus šiems metams, paaiškinti teisėsaugininkams gailestingumo kai kuriems politikams priežastis. Panašiai, kaip jie aiškino rūstybę kitos partijos: „Tvarkos ir teisingumo“ politikams gruodžio 30 d. Matyt, ir gailestingiausia teisėsauga nėra gailestinga visiems. Kažkam būna ir rūsti.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos galimus nusikaltimus dar turėsime laiko panarplioti kituose straipsniuose. Ir, matyt, ne tik Vidaus reikalų ministerijoje, bet ir Aplinkos apsaugos ministerijoje, kai jai dar vadovavo Valentinas Mazuronis, apie ką iki šiol yra tylima lyg vandens į burną prisiėmus. Tačiau dabar norėtųsi išsiaiškinti, kaip buvo su čia įvardintais atvejais, kai bylų buvo nuspręsta nekelti, jas nutraukti, politikų gailėtis.
Prezidentė ir ką tik paskirtas naujasis Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis per šias šventines dienas daug kalbėjo apie būtinybę didinti pasitikėjimą teisėsauga ir visų pirma, prokuratūra. Tačiau pasitikėjimas prasideda nuo veiksmų skaidrumo ir jų pagrįstumo, pagaliau, kaip neskambėtų keistai, teisėsaugos veiksmų pagal įstatymus.
Generalinis prokuroras E.Pašilis tarpušvenčiu, gruodžio 30 d. išsakė tokią savo poziciją: „turėtų vykti glaudesnis komunikavimas tarp prokurorų ir visuomenės. Nieko blogo nematau, jeigu prokuroras atsakingai paaiškins situaciją ar atsakys į iškylančius klausimus apie savo kontroliuojamus tyrimus. Tuomet bus mažiau kažkokių gandų, nes dėl tylos kartais istorijos perauga į konfliktines situacijas.“
Teisingas ir sveikintinas požiūris. Taigi, laukiame.
