Apklausa: Lietuva išlieka kultūriškai uždara visuomenė

Tiek įgyvendinant pabėgėlių

Lyginant su ankstesnių metų apklausomis, galima pastebėti, kad žymiai padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad pablogėjo jų nuomonė apie musulmonus (73 proc.) ir pabėgėlius (72 proc.)<br>A. Vaitkevičiaus asociatyvi nuotr.
Lyginant su ankstesnių metų apklausomis, galima pastebėti, kad žymiai padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad pablogėjo jų nuomonė apie musulmonus (73 proc.) ir pabėgėlius (72 proc.)<br>A. Vaitkevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 7, 2016, 2:32 PM, atnaujinta Jun 11, 2017, 4:59 PM

Didelė atsakomybė dėl visuomenėje vykstančių debatų kokybės tenka ir žiniasklaidai – ypač didinant visuomenės informuotumą apie priežastis, dėl kurių žmonės išvyksta iš Sirijos, Irako bei Eritrėjos bei apie pabėgėlių perkėlimo programos įgyvendinimą Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, rodo apklausa.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, Lietuvos gyventojų nuostatos dėl į šalį atvykstančių pabėgėlių išlieka konservatyvios, todėl tiek 2015 m. lapkričio mėn. įvykdytos teroristinės atakos Paryžiuje, kiti šiemet įvykdyti teroro aktai ir jų aptarimas Lietuvos viešojoje erdvėje turėjo neigiamos įtakos šalies gyventojų nuostatoms dėl musulmonų ir pabėgėlių. Daugiau nei trečdalis respondentų (35 proc.) pritarė teiginiui, kad „pabėgėliai yra pažeidžiama grupė, todėl Lietuva privalo jiems padėti“, dar penktadalis (20 proc.) į šį klausimą negalėjo atsakyti.

Lietuvos socialinių tyrimų centro užsakymu visuomenės nuostatų apklausa buvo atlikta praėjus savaitei po Paryžiaus teroristinių išpuolių (lapkričio 19-29dienomis), todėl gautus rezultatus reikėtų vertinti kaip pirminę žmonių reakciją į naujienas apie įvykdytą smurtą. Lyginant su ankstesnių metų apklausomis, galima pastebėti, kad žymiai padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad pablogėjo jų nuomonė apie musulmonus (73 proc.) ir pabėgėlius (72 proc.) (palyginimui – 2014 m. atliktos apklausos metu pasiskirstymas buvo atitinkamai 42 ir 38 proc.).

Pernai taip pat padaugėjo žmonių, teigiančių, kad jie nenorėtų gyventi vienoje kaimynystėje su musulmonais (58 proc.) ir pabėgėliais (50 proc.). Dirbti vienoje darbovietėje su musulmonais nenorėtų 38 proc., su pabėgėliais – 28 proc., išnuomoti būsto – atitinkamai 57 ir 52 proc. Lietuvos gyventojų.

Pernai vykę debatai dėl pabėgėlių priėmimo programos įgyvendinimo Lietuvoje neišsklaidė žmonių baimių ir abejonių dėl programos įgyvendinimo sėkmės. Gyventojai iki šiol palyginti mažai žino tiek apie Lietuvoje pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą turinčius žmones, tiek apie šiuo metu dėl pabėgėlio statuso Europos Sąjungoje besikreipiančius žmones iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos.

Nors naujausiais skelbiamais duomenimis, per pirmą 2015 m. pusmetį Lietuvoje pabėgėlio statusas buvo suteiktas 10 asmenų (papildoma apsauga 38 asmenims), o per pastaruosius penkerius metus pabėgėlio statusas kasmet suteikiamas tik 10-25 asmenims (papildoma apsauga- 80-150 žmonių), 74 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje pabėgėlių skaičius kasmet didėja, o 70 proc. gyventojų mano, kad šalyje jau pakanka pabėgėlių ir negalima leisti, kad jų atvyktų daugiau. Kiek daugiau nei pusė (55 proc.) gyventojų mano, kad Lietuva turėtų atsisakyti dalyvauti pabėgėlių perkėlimo programoje.

Apklausos duomenimis, Lietuva išlieka kultūriškai uždara visuomenė. Nors Lietuvos gyventojai patys aktyviai dalyvauja šiuolaikinės globalios migracijos procesuose, tačiau į naujai į šalį gyventi atvykstančius žmones žvelgia įtariai. Nepriklausomai nuo naujai atvykstančių užsieniečių statuso – tai yra ar jie būtų į šalį dirbti atvykstantys migrantai, ar pabėgėliai -Lietuvos gyventojai visų pirma yra linkę įžvelgti ne teigiamą naujai atvystančių žmonių indėlį į ekonominį ar kultūrinį šalies gyvenimą, o galimas grėsmes socialiniam saugumui.

Apklausos duomenimis, 82 proc. šalies gyventojų manė, kad pabėgėliai gali sukelti socialinius neramumus Lietuvoje, 86 proc. – kad gali padidinti nusikalstamumo lygį šalyje (palyginimui – 2010-2014 m. tas pats klausimas buvo užduodamas klausiant apie imigrantus. Teiginiui „Į Lietuvą atvykstantys imigrantai gali sukelti socialinius neramumus“ pritaria apie pusė Lietuvos gyventojų).

Lietuvos gyventojai gana neigiamai mato ir savo visuomenę bei valstybę. Absoliuti dauguma (80 proc.) respondentų mano, kad į Lietuvą atvykę pabėgėliai susidurs su neigiamomis visuomenės nuostatomis, 87 proc. mano, kad jie turės sunkumų ieškant darbo, 78 proc. – kad turės sunkumų išsinuomojant būstą. Daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų mano, kad į Lietuvą atvykę pabėgėliai patirs smurtą, sunkumų sveikatos priežiūros (62 proc.) ar vaikų švietimo (73 proc.) srityse. Didelė dalis Lietuvos gyventojų (74 proc.) mano, kad pabėgėliai nesiruošia čia gyventi ir siekia pasinaudoti Lietuva kaip tranzito šalimi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.