Didelė atsakomybė dėl visuomenėje
vykstančių debatų kokybės tenka ir žiniasklaidai – ypač didinant
visuomenės informuotumą apie priežastis, dėl kurių žmonės išvyksta
iš Sirijos, Irako bei Eritrėjos bei apie pabėgėlių perkėlimo
programos įgyvendinimą Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, rodo
apklausa.
Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto
užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos
tyrimai“ duomenimis, Lietuvos gyventojų nuostatos dėl į šalį
atvykstančių pabėgėlių išlieka konservatyvios, todėl tiek 2015 m.
lapkričio mėn. įvykdytos teroristinės atakos Paryžiuje, kiti šiemet
įvykdyti teroro aktai ir jų aptarimas Lietuvos viešojoje erdvėje
turėjo neigiamos įtakos šalies gyventojų nuostatoms dėl musulmonų
ir pabėgėlių. Daugiau nei trečdalis respondentų (35 proc.) pritarė
teiginiui, kad „pabėgėliai yra pažeidžiama grupė, todėl Lietuva
privalo jiems padėti“, dar penktadalis (20 proc.) į šį klausimą
negalėjo atsakyti.
Lietuvos socialinių tyrimų centro užsakymu visuomenės nuostatų
apklausa buvo atlikta praėjus savaitei po Paryžiaus teroristinių
išpuolių (lapkričio 19-29dienomis), todėl gautus rezultatus reikėtų
vertinti kaip pirminę žmonių reakciją į naujienas apie įvykdytą
smurtą. Lyginant su ankstesnių metų apklausomis, galima pastebėti,
kad žymiai padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad pablogėjo jų
nuomonė apie musulmonus (73 proc.) ir pabėgėlius (72 proc.)
(palyginimui – 2014 m. atliktos apklausos metu pasiskirstymas buvo
atitinkamai 42 ir 38 proc.).
Pernai taip pat padaugėjo žmonių, teigiančių, kad jie nenorėtų
gyventi vienoje kaimynystėje su musulmonais (58 proc.) ir
pabėgėliais (50 proc.). Dirbti vienoje darbovietėje su musulmonais
nenorėtų 38 proc., su pabėgėliais – 28 proc., išnuomoti būsto –
atitinkamai 57 ir 52 proc. Lietuvos gyventojų.
Pernai vykę debatai dėl pabėgėlių priėmimo programos
įgyvendinimo Lietuvoje neišsklaidė žmonių baimių ir abejonių dėl
programos įgyvendinimo sėkmės. Gyventojai iki šiol palyginti mažai
žino tiek apie Lietuvoje pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą
turinčius žmones, tiek apie šiuo metu dėl pabėgėlio statuso Europos
Sąjungoje besikreipiančius žmones iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos.
Nors naujausiais skelbiamais duomenimis, per pirmą 2015 m.
pusmetį Lietuvoje pabėgėlio statusas buvo suteiktas 10 asmenų
(papildoma apsauga 38 asmenims), o per pastaruosius penkerius metus
pabėgėlio statusas kasmet suteikiamas tik 10-25 asmenims (papildoma
apsauga- 80-150 žmonių), 74 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad
šalyje pabėgėlių skaičius kasmet didėja, o 70 proc. gyventojų mano,
kad šalyje jau pakanka pabėgėlių ir negalima leisti, kad jų atvyktų
daugiau. Kiek daugiau nei pusė (55 proc.) gyventojų mano, kad
Lietuva turėtų atsisakyti dalyvauti pabėgėlių perkėlimo programoje.
Apklausos duomenimis, Lietuva išlieka kultūriškai uždara
visuomenė. Nors Lietuvos gyventojai patys aktyviai dalyvauja
šiuolaikinės globalios migracijos procesuose, tačiau į naujai į
šalį gyventi atvykstančius žmones žvelgia įtariai. Nepriklausomai
nuo naujai atvykstančių užsieniečių statuso – tai yra ar jie būtų į
šalį dirbti atvykstantys migrantai, ar pabėgėliai -Lietuvos
gyventojai visų pirma yra linkę įžvelgti ne teigiamą naujai
atvystančių žmonių indėlį į ekonominį ar kultūrinį šalies gyvenimą,
o galimas grėsmes socialiniam saugumui.
Apklausos duomenimis, 82 proc. šalies gyventojų manė, kad
pabėgėliai gali sukelti socialinius neramumus Lietuvoje, 86 proc. –
kad gali padidinti nusikalstamumo lygį šalyje (palyginimui –
2010-2014 m. tas pats klausimas buvo užduodamas klausiant apie
imigrantus. Teiginiui „Į Lietuvą atvykstantys imigrantai gali
sukelti socialinius neramumus“ pritaria apie pusė Lietuvos
gyventojų).
Lietuvos gyventojai gana neigiamai mato ir savo visuomenę bei
valstybę. Absoliuti dauguma (80 proc.) respondentų mano, kad į
Lietuvą atvykę pabėgėliai susidurs su neigiamomis visuomenės
nuostatomis, 87 proc. mano, kad jie turės sunkumų ieškant darbo, 78
proc. – kad turės sunkumų išsinuomojant būstą. Daugiau nei pusė (56
proc.) respondentų mano, kad į Lietuvą atvykę pabėgėliai patirs
smurtą, sunkumų sveikatos priežiūros (62 proc.) ar vaikų švietimo
(73 proc.) srityse. Didelė dalis Lietuvos gyventojų (74 proc.)
mano, kad pabėgėliai nesiruošia čia gyventi ir siekia pasinaudoti
Lietuva kaip tranzito šalimi.