Savo pranešime prezidentė daug dėmesio skyrė socialinei apsaugai – reaguodama į įvykius Saviečiuose D.Grybauskaitė nemažai kalbėjo apie kovą su priklausomybės ligomis, smurtą prieš vaikus, socialines problemas.
Pasak prezidentės, 2015-ieji buvo strateginių sprendimų metai – įvestas euras ir užtikrintas ekonominis bei finansinis stabilumas, pradėtos derybos dėl narystės EBPO, Lietuva baigė darbą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
Sėkmingai buvo įgyvendinami ir energetiniai projektai: darbą pradėjo Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, atidarytos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, pasirašyta sutartis dėl Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio tiesimo, toliau kuriama Baltijos jūros regiono šalių dujų rinka. Vienas svarbiausių iššūkių pernai buvo valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimas, su kuriuo Lietuva sėkmingai susitvarkė: grąžinta šauktinių kariuomenė ir priimti svarbūs sprendimai dėl kariuomenės modernizacijos.
Politologo ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Mažvydo Jastramskio nuomone, kaip metus apibendrinantis ir į priekį žiūrintis pareiškimas, jis nėra vienalytis. Pranešimo struktūra ir akcentai buvo išdėstyti pakankamai profesionaliai, ko ir galima tikėtis iš valstybės vadovės.
Taip pat pasikeitė šalies vadovės komunikacija. Politologas pastebėjo, kad D.Grybauskaitė tapo švelnesnė.
„Kalbant apie bendravimo formą, anksčiau prezidentė per griežtai reaguodavo, buvo labiau autoritarinio stiliaus. Ji eina labiau į kontaktą su visuomene. Šilti akcentai, galima dėti pliusą politinės komunikacijos aspektu“, – sakė M.Jastramskis.
Nebuvo kalbos apie strateginį partnerį
D.Grybauskaitės kalboje buvo apibendrinta, kas padaryta praėjusiais metais, aptartos esminės problemos ir svarbiausios aktualijos, pranešimo pabaigoje buvo kalbama apie iššūkius ir ką reikėtų daryti toliau. Prezidentūrai, kaip institucijai, svarbu tai, kas susiję su tarptautine padėtimi ir užsienio politika, nemažai buvo minima, kas padaryta energetikos srityje.
„Kai ko prezidentės kalboje pasigedau. Kadangi prezidentė yra vienas iš svarbiausių asmenų, atsakingų apie užsienio politiką, nieko nebuvo pasakyta apie mūsų strateginį partnerį Lenkiją. Ir konkrečiai pasikeitusią valdžią – ir prezidento, ir parlamento. Nors buvo kalbama apie nemažai laimėjimų, pritrūko detalių, kur norėtųsi iniciatyvos iš prezidentės ir jos požiūrio, kaip klostysis santykiai su Lenkija“, – kalbėjo M.Jastramskis.
Politologui susidarė įspūdis, kad prezidentė toliau planuoja išlikti aktyvi, ji pabrėžė, kad imsis nemažai iniciatyvų.
„Visada yra klaustukas, koks turinys užpildys prezidento instituciją. Vadovas gali būti ir ramus, nuosaikus, ir nesikišti į valdančiosios daugumos darbą. D.Grybauskaitė toliau bus aktyvi, nes ne vienoje srityje teiks iniciatyvų.
Tai Seimo rinkimų metai, kai norima sudaryti atsvarą, kad Seimas nebūtų perrinktas ta pačia forma. Jeigu bus toks ryškus žaidėjas kaip D.Grybauskaitė, dalyvaujanti visuose procesuose, bus išlygintas politinio veikimo laukas. Arba ji nieko nedarys, nebus matoma, tada bus suteiktos sąlygos dabartinės valdžios perrinkimui“, – sakė M.Jastramskis.
