Įmonėje taip pat prigalvojama įvairiausių baudų – nepateikei išspausdinto dokumento, o siunti elektroniniu paštu – mokėk. Nuolat atskaitoma už tariamą degalų perviršį. Kai važiuoju krautis krovinio, už tai nemokama iš viso, suprask, įmonė tau daro gera, kad leidžia pasikrauti krovinį“, – pasakojo tolimųjų reisų vairuotojas Vitalijus (tikrasis pašnekovo vardas ir pavardė redakcijai žinomi – Aut. past.)
Tenka reikalauti atlyginimo
Pašnekovas buvo atviras: geruoju iš darbdavio retai kada pavyksta atgauti visą uždirbtą sumą, nes įmonėje veikia taisyklė „noriu – moku, noriu – ne“. Taip pat kai įmonė siunčia darbuotojus į mokymus, jiems tenka rašyti atostogų prašymus, o vėliau mokymuose praleistos dienos paprasčiausiai išskaičiuojamos iš metinių atostogų. Vairuotojas pasakojo kas mėnesį tam tikrą sumą mokantis ir į neoficialų „garantinį fondą“, iš kurio vėliau išskaičiuojama už smulkius techninius vilkikų gedimus, nuostolius ar pan.
„Puikiai įvairiais būdais dalis uždirbtų pinigų pradanginama, o kai imama domėtis, būna paaiškinama: „Tu ir taip daug uždirbai.“ Nesu gavęs normalaus atsiskaitymo lapelio, kad aiškiai man būtų pasakyta, kiek aš uždirbau, kas ir už kiek buvo atskaitoma. Kartą dirbau visą mėnesį be pertraukos ir tik pusantros paros buvau namuose, tuomet pavyko uždirbti beveik 1400 eurų, bet šiek tiek išskaičiavo už vadinamuosius „tuščius kilometrus“ ir neva pereikvotus degalus“, – piktinosi pašnekovas ir pridūrė, kad pasiteiravęs, kokia mokslinė institucija nustatė tokias degalų normas, neišgirdo jokio atsakymo.
„Prisigalvojama įvairių apskaitos formulių. Atstumas skaičiuojamas kilometrais žemėlapyje nuo vieno taško iki kito, bet juk kai kuriuos miestus reikia apvažiuoti keliasdešimt kilometrų lankstu, nes per juos vilkikų eismas draudžiamas, bet tai niekam neįdomu“, – apie tolimųjų reisų vairuotojų kasdienybę pasakojo pašnekovas.
Vairuotojas atskleidė, kad ir tuomet, kai savo vilkiko kabinoje laukia daugiau nei parą kilometrinėje eilėje, kad galėtų kirsti išorinę Europos Sąjungos sieną, jam atlyginimas už tai nėra mokamas: „Jei šis laukimas trunka daugiau nei parą, tuomet šiek tiek sumokama, bet apskritai šis laikas yra „vairuotojų sąskaita“, kaip papildomai nemokama už naktinius važiavimus ar pan. Labiausiai pykdo neteisybė, juk būtų galima tartis dėl darbo sąlygų, bet darbdavys nesileidžia į jokias derybas“, – sakė Vitalijus.
Pašnekovo teigimu, vadinamųjų „tuščių kilometrų“, už kuriuos nemokama, gali susidaryti ir iki tūkstančio, tad iš atlyginimo bus atskaičiuota apie šimtą eurų. „Vadinasi, ne tik darbą tenka padaryti už dyką, bet dar ir iš atlyginimo vėliau atskaičiuojama“, – pasakojo Vitalijus.
Vairuotojo teigimu, darbdaviai puikiai išmano įstatymus bei jų spragas ir puikiai tuo naudojasi: „Yra numatyti tam tikri dienpinigiai, bet lygiai taip pat pagal įstatymą galima juos sumažinti – taip ir daroma, net nesivarginant aiškinti darbuotojams priežasčių.“
Kodėl vairuotojai „ilgisi Putino“?
„Kalbu angliškai, lenkiškai, turkiškai, rusiškai. Tai gali tikrai ne kiekvienas vairuotojas. Moku ir noriu bendrauti su žmonėmis, ramiai dirbti savo darbą ir gauti man priklausantį atlyginimą. Kokią pensiją aš gausiu, kai mano atlyginimas 400 eurų? Teks sėdėti vaikams ir anūkams ant sprando“, – svarstė Vitalijus. Anot jo, susirasti darbą nebūtų problema, bet jam patinka esamas, tačiau įmonės politika, kai mieliau samdomi emigrantai nei rūpinamasi, kaip išlaikyti tautiečius, nuvilia.
Pasak kalbinto vairuotojo, dėl darbdavio savivalės purkštaujančių lietuvių vietas greitai užima kur kas tylesni kaimyninių šalių piliečiai: „Vairuotojai iš Baltarusijos, Ukrainos yra pratę prie tokio elgesio, tad tyli. Net lietuviai vairuotojai ilgisi Vladimiro Putino, kad šis atėjęs į valdžią tokius verslininkus išbuožintų, o jau kas bus toliau – nesvarbu. Taip žmones mąstyti skatina jaučiamos nuoskaudos.“
Kalbėdamas apie tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų atlyginimus Vitalijus atviravo, kad įmonėje, kuri daugiausia reisų organizuoja į Vakarus ir nesibodi darbuotojams išmokėti uždirbtų pinigų, galima uždirbti per mėnesį iki 2 tūkst. eurų į rankas, bet tokie atvejai reti. Vidutinis vairuotojo atlyginimas 1000–1100 eurų.
„Lenkijoje tokia pati situacija. Kuo mes taip skiriamės nuo kitų Europos šalių, kodėl negalime pradėti dirbti pagal įstatymus? Vienas iš mano vaikų išvyko gyventi į užsienį, šeimoje yra dar du nepilnamečiai vaikai, nenoriu, kad ir jie užaugę paliktų Lietuvą. Juk žmonės išvyksta dėl to, kad darbdaviai savavaliauja, viskas dėl požiūrio į paprastą žmogų“, – dalijosi mintimis vairuotojas.
Darbdavys vairuotojo kaltinimus neigia
UAB „Transekspedicija“ komercijos direktorius Audrius Puskunigis, paklaustas, ar tiesa, kad įmonėje darbuotojams mokamas 400 eurų atlyginimas, o likusi uždirbtų pinigų dalis juos pasiekia kitais būdais, sakė: „Grynaisiais pinigais nėra mokama. Kadangi daugelis vairuotojų važiuoja į užsienį, jiems mokamas atlyginimas ir dienpinigiai.“
Paklaustas apie įmonėje galiojančią baudų sistemą A.Puskunigis teigė, kad tokios sistemos nėra: „Atvirkščiai, stengiamės skatinti darbuotojus, vertiname jų darbo rezultatus ir tuos, kurie pasiekia itin gerų rezultatų, tarkime, degalų ekonomijos ar kitose srityse, skatiname papildomai. Taip pat atsižvelgiame ir į darbo stažą, pateikiamus pasiūlymus. Gal vairuotojas, nesulaukęs paskatinimo, tai palaikė nuobauda.“
Pašnekovo teigimu, nuobaudos ar atskaitymai dėl pereikvotų degalų ir vadinamųjų „tuščių kilometrų“ – taip pat neegzistuojantis dalykas. „Negali būti atskaitymų už „tuščius kilometrus“, vairuotojui mokamas atlyginimas ir dienpinigiai. Daug kas priklauso ir nuo paties vairuotojo. Pavyzdžiui, jei maršrutu Vilnius–Klaipėda visi vairuotojai nuvažiuoja 320, o kuris nors sugalvoja užsukti namo ir jo maršrutas nusidriekia per Panevėžį, tai nieko nieko keista, kad paskui kilometražas nesutampa.“
A.Puskunigis paneigė vairuotojo tvirtinimą, kad įmonėje taip pat egzistuoja ir tam tikras „garantinis fondas“.
Paklaustas, ar tikrai darbdaviai šiuo metu labiau pageidauja vairuotojų iš Rumunijos, Baltarusijos ar Ukrainos nei lietuvių, pašnekovas sakė: „Ne, tokia tendencija buvo ryški prieš kelerius metus, kai lietuviai vairuotojai dažnai rinkosi emigraciją, bet dabar situacija pasikeitusi. Šiuo metu stengiamės ieškoti būdų, kaip sumažinti vairuotojų kaitą, rengiame susirinkimus su darbuotojais, išklausome jų pastabas, stengiamės į jas atsižvelgti.“
Praradus darbą jau kitą dieną galima vėl dirbti
Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profsąjungų federacijos pirmininkas Ramūnas Narbutas teigė, kad vairuotojų kalbos apie neoficialiai gaunamą atlyginimą reiškia ne „vokelį“, o tai, kad dalis jo mokama per dienpinigius, kurie pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus neapmokestinami.
Į klausimą apie neapmokamą laiką prastovų metu,pašnekovas sakė: „Vairuotojai mano, kad jiems mokama už kilometrus, bet juk sutartyje yra numatyti dienpinigiai. Jie mokami, kai vairuotojas yra užsienyje, ir nesvarbu, ką jis tuo metu veikia. Tai, kad darbdavys jų nesumoka arba sumažina – jau kitas klausimas, nes darbuotojai savo sutartyse pasirašo sutikimus, kad minėti dienpinigiai gali būti mažinami iki 50 procentų.“
Kalbėdamas apie vairuotojų minimus išskaičiavimus iš atlyginimo už sugadintas padangas ar kitus smulkius gedimus ir pan., pašnekovas sakė: „Vairuotojai mano, kad išskaičiuojama, bet iš tiesų mažinami dienpinigiai. Esu net klausęs finansų ministro, ar apskritai vairuotojams priklauso dienpinigiai, ar jei komandiruotėje, kai dirba savo darbą. Tuomet ministras atsakė, kad tai neapmokestinama atlyginimo dalis. Išimtinai transporto sektoriuje įdarbinant žmogų jam numatyti dienpinigiai gali būti mažinami. Per šį sutikimą, kad dienpinigiai gali būti mažinami iki 50 proc., ir daromi įvairūs atskaitymai. Tai socialiai neatsakinga, nors įrodyti, kas kaltas, ar padanga tikrai sprogo, sunku. Juo labiau sunku įrodyti, kad vairuotojas tos padangos nepardavė, o darbdaviui parodyti iš kur nors gautą suplyšusią.“
Anot R.Narbuto, abi pusės – tiek darbdaviai, tiek darbuotojai – žino daugybę įvairių gudrybių.
„Jei šiandien vairuotojas praranda darbą, jau rytoj ar poryt jis gali turėti tokį pat, tik jau kitoje įmonėje. Tiesa, darbuotojas vėl pasirašys tokią pačią sutartį ir važiuos“, – apie tolimųjų reisų vairuotojų paklausą darbo rinkoje kalbėjo profesinių sąjungų federacijos pirmininkas.
Minėtas dienpinigių neapmokestinimas turi teigiamų ir neigiamų aspektų. Anot pašnekovo, tokia sistema leidžia kurti darbo vietas, Lietuvoje vilkikų vairuotojais noriai dirba kitų šalių piliečiai, įmonės, kurios moka mokesčius, perka automobilius ir kt., taip iš šio verslo sektoriaus į šalies biudžetą surenkama apie 10 proc. BVP.
„Žmonės taip pat gauna pajamas, nuo kurių nemoka mokesčių, ir taip dempinguojama Europos rinka. Tuo nėra patenkinti Vokietijos, Prancūzijos ar kitų senųjų ES narių darbdaviai. Buvo bandoma tai reglamentuoti, bet vėliau devynių šalių socialinės apsaugos ir darbo ministrai kreipėsi į vieną ES komisarų pareikšdami, kad svarbiausia yra kapitalo judėjimas, o kiek darbuotojai uždirbs, tai niekieno reikalas“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad vairuotojas tėra mažas žmogelis didelio ledkalnio viršūnėje.
