Kauniečiai pamažu atsisveikina su Kalėdų eglėmis. Nešti jas į surinkimo vietas gyventojai raginami jau nuo Trijų Karalių šventės.
Pagrindinė Kauno eglė miestiečius dar kurį laiką džiugins, o vėliau virs biokuru.
Skirtingi likimai laukia eglių, kurios buvo skirtos prekybai, tačiau jų niekas neišsirinko. Medelynų darbuotojai jas sugeba panaudoti įvairiai.
Žaliaskarė dar džiugins
Pagrindinė Kauno Kalėdų eglė šią žiemą buvo sukurta iš 160 gyvų spygliuotųjų medžių. Išmaniosios eglės kūrėja Jolanta Šmidtienė sakė, kad tai, kiek dar laiko kauniečiai galės ja grožėtis Rotušės aikštėje, priklausys nuo oro sąlygų ir politikų sprendimo.
„Aš siūlyčiau eglę nupuošti po sausio 20 dienos. Tačiau anksčiau pagrindinė Kauno eglė būdavo išmontuojama per Grabnyčias, dar vadinamas Perkūno diena – vasario 2-ąją. Todėl tikslią datą, kada eglė bus pradėta nupuošti šiais metais, paskelbs miesto valdžia“, – pasakojo J.Šmidtienė.
Moteris sakė, kad daug kas priklausys ir nuo to, kokie šalčiai kaustys miestą. Eglės išmontavimo darbams reikės naudoti statybininkų bokštelį. Jame dirbti negalima, jei tvyro 8 ar daugiau laipsnių šalčio.
Kai eglė bus išmontuota, ją sudarančius medžius išsiveš įmonė „Kauno švara“ ir jie bus paversti biokuru.
Šakomis dengs kitus augalus
Medelynų darbuotojai su Kalėdoms augintomis ir neparduotomis eglėmis elgiasi kitaip.
Kauno rajone esančio Dubravos medelyno vadovas Jonas Paičius sakė, kad nukirstoms, tačiau neparduotoms eglėms iš pradžių nukapojamos šakos.
Jomis medelyno darbuotojai uždengia kitus šalčių bijančius augalus. Pavasarį eglišakės taip pat virs biokuru.
Vazonuose augintas egles medelyno darbuotojai sodina į savo plantacijų žemę. Daugelis augalų prigyja ir juos vėl galima parduoti po kelerių metų.
„Egles gali bandyti pasisodinti ir gyventojai. Tiesa, pabuvusios kambaryje 50 procentų eglių neprigyja“, – sakė medelyno vadovas.
Virs itin naudinga trąša
Kauno rajone esančio kito – Raudondvario medelyno – vadovė Rima Žebrauskienė pasakojo, kad jų darbuotojams pavyksta pasiekti, jog vazonuose augančios eglės prigytų žemėje.
Nukirstoms, tačiau neparduotoms eglėms medelyno darbuotojai taip pat nukapoja šakas ir jomis uždengiami kiti šalčio bijantys medelyno augalai.
Tačiau pavasarį šakos bus naudojamos racionaliau.
„Mes turime smulkintuvą, todėl vėliau šias šakas sumalsime ir sumaišysime su lapais, durpėmis. Toks kompostas virs trąša. Ja tręšime kitus augalus. Eglutės ir vėl neš naudą“, – pasakojo R.Žebrauskienė.
Laukia eglių iš gyventojų
Moteris sakė, kad nereikalingas egles kauniečiai ir Kauno rajono gyventojai taip pat gali atgabenti į medelyną, o ne mesti į miesto šiukšlių konteinerius.
„Jei žmonės atveš eglių net kai nedirbame, jas gali per tvorą įmesti į medelyno teritoriją. Mes jas surinksime ir naudingai panaudosime“, – sakė R.Žebrauskienė.
Apie tai, kad egles galima pristatyti į medelyną, dar mažai kas žino ir tai daro retokai. Tačiau jo darbuotojai tikisi, kad kauniečiai taps vis sąmoningesni ir nebereikalingas egles atgabens jiems, o ne numes kur papuolė.
