Daugiau kaip ketvirtį amžiaus prokuratūros sistemoje dirbančiam I.Mikelioniui tuo pačiu metu tekdavo spręsti ne tik tai, kaip įrodyti pavojingų nusikaltėlių kaltę, bet ir kur pigiau įsigyti žvyro, cemento ir kitų statybinių medžiagų.
Pasukti galvą jam reikėjo ir dėl to, kaip išvengti mokesčių, kuriuos privaloma sumokėti už parduodamus sklypus ir pastatus.
Nors dėl panašių mokesčių slėpimo atvejų ne vienam verslininkui buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, I.Mikelionio verslo reikalai iki šiol nesudomino nei Valstybinės mokesčių inspekcijos, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų.
Savo verslą I.Mikelionis, kaip ir finansiniais nusikaltimais įtartas jo brolis Rimvydas, buvo nusprendęs pradėti dar 1993 metais, kai dirbdamas Vilniaus rajono prokuratūroje gavo sklypą Didžiojoje Riešėje, Vanaginės gatvėje.
Prokuroras tuo metu buvo ištyręs ne vieną garsų nusikaltimą ir už tai su kitais kolegomis buvo apdovanotas.
I.Mikelionis šiame sklype buvo nutaręs pasistatyti namą – paklojo pamatus, atliko kai kuriuos kitus darbus, tačiau pritrūko pinigų pastatui pabaigti.
Pastato nebuvo įforminęs
Nebaigtas statyti pastatas taip ir dūlėjo keletą metų, kol 2003 metais prokuroras nutarė jį parduoti Strumskų šeimai.
Nors sklype buvo pradėtas statyti pastatas, pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodyta, jog parduodamas tuščias sklypas.
Paprastai taip daroma siekiant išvengti mokesčių. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus valstybės įmonėje Registrų centre įforminus nebaigtą statybą ir pardavus nebaigtą statyti pastatą su žeme, greičiausiai būtų tekę mokėti nemažus mokesčius, nes nebuvo praėjęs įstatymo numatytas trejų metų terminas.
Naujieji savininkai vos per septynias dienas nuo sklypo pirkimo gavo statybos leidimą, o jau po penkių mėnesių čia įregistravo statinį, kurio kaina buvo nurodyta daugiau kaip 250 tūkstančių eurų.
Pats I.Mikelionis tokį neatitikimą aiškino labai paprastai: „Nors formaliai ten buvo pakloti pamatai, jie jau buvo visiškai sutrūniję, tad sklypą nusipirkę pirkėjai įsigijo ir galvos skausmą, ką su jais daryti.“
Padėjo savo draugui?
Pasisekus šiam verslo projektui, 2005 metų pabaigoje I.Mikelionis iš vieno savo gero pažįstamo nusipirko kitą beveik 16 arų sklypą Didžiosioje Riešėje, Kampinės gatvėje.
Nors šis sandoris taip pat buvo įformintas kaip tuščio sklypo pirkimas, tuo laiku darytose nuotraukose matyti, kad teritorijoje yra pastatų.
Šįkart taip pat atsiranda galimybė nemokėti mokesčių, tik jau sklypo pardavėjui.
Prokuroras I.Mikelionis pripažino, kad sklypą pirko iš savo pažįstamo, tačiau neigė, kad dėl galimybės jam nemokėti mokesčių buvo daromos kokios nors machinacijos: „Kiek prisimenu, tame sklype buvo suversta daug visokių statybinių medžiagų, todėl galėjo atrodyti, kad ten yra pastatų.“
Nusipirkęs sklypą I.Mikelionis gavo statybos leidimą ir ėmė statyti dvibutį beveik 400 kvadratinių metrų ploto pastatą.
Daugelį statybinių medžiagų prokuroras pirko iš bendrovės „Muresta“, kuriai vadovavo finansiniais nusikaltimais ir mokesčių slėpimu įtartas jo brolis.
Namas buvo pastatytas 2007 metų liepos mėnesį ir įformintas kaip nebaigtas statinys.
Pinigus gavo pirmiau?
Po kurio laiko pusę šio namo ir sklypo I.Mikelionis pardavė 26 metų verslininkei Eglei Čyvei.
„Tai buvo iš dalies įrengtas dvibutis pastatas, jo baigtumas – gal 70 ar 80 procentų. Pusę šio namo – vieną butą – aš pardaviau, o kitame iki šiol pats gyvenu.
Jei domina, už kokius pinigus stačiau namą, galiu pasakyti, kad iš banko paėmiau paskolą, už kurią iki šiol moku įmokas.
Mano namo dalis iki šiol įkeista“, – sakė I.Mikelionis.
Nors oficialiai šis sandoris buvo įregistruotas 2010 metais, yra duomenų, jog iš tikrųjų namas su sklypu galėjo būti parduoti gerokai anksčiau – pagal dar 2008 metais tarp I.Mikelionio ir E.Čyvės sudarytą preliminarią sutartį.
Kalbama, kad tuomet ir buvo sumokėta didžioji dalis pinigų. Tik 2010 metų liepos 28 dieną, praėjus vos 11 dienų po trejų metų termino, kai nebereikėjo mokėti mokesčių už gautą pelną, buvo įforminta pagrindinė sutartis.
Gresia ikiteisminis tyrimas
Į klausimą, ar tokiu būdu negalėjo būti bandoma išvengti mokesčių, I.Mikelionis atsakė klausimu: „O kas yra mokesčiai?“
Jis tvirtino, kad viskas buvo padaryta teisėtai.
Tačiau redakciją konsultavę Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai tvirtino, jog toks pastato pardavimas gali būti traktuojamas kaip neteisėtas bandymas išvengti mokesčių.
Yra buvę atvejų, kai už tokio pobūdžio sukčiavimą būdavo ne tik išieškomi nesumokėti mokesčiai, bet ir pradedami ikiteisminiai tyrimai.
Darbo metu prižiūrėjo motelį
* Tarnybą ir verslą bandė suderinti ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai – praėjusių metų vasarą, birželio pabaigoje, į pensiją išėjusio šios tarnybos vado S.Madalovo giminaičiai.
* Tai paaiškėjo, kai Rumšiškėse (Kaišiadorių r.) įsikūrusią kavinę-motelį „Įlanka“ aplankė nelegalių darbuotojų ieškantys Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pareigūnai.
* Šio motelio patalpos priklausė VST pareigūnėms – buvusio šios tarnybos vado S.Madalovo dukteriai A.Stašienei ir jos pusseserei S.Stepanenko.
* Praėjusių metų lapkritį į motelį atvykę darbo inspektoriai jo teritorijoje sutiko du VST pareigūnus – A.Stašienės vyrą VST Specialaus transporto ir ginkluotės centro vyriausiąjį specialistą D.Stašį bei jų giminaitę S.Stepanenko.
* Uniformuotas S.Madalovo žentas D.Stašys į motelį buvo atvykęs tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Crafter“. S.Stepanenko ne tarnybos metu motelyje buvo su savo draugu.
* Klientais prisistatę VDI pareigūnai paklausė, ar yra laisvų kambarių ir kiek jie kainuoja.
* Žmonai telefonu paskambinęs D.Stašys nurodė, jog kambario kaina – 100 litų. S.Stepanenko ir jos draugas svečiams pasiūlė apžiūrėti kambarius.
* Po šio patikrinimo D.Stašiui teko aiškintis dėl nelegalaus darbo. Tiek VDI inspektoriams, tiek tarnybinį patikrinimą atlikusiems Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pareigūnams D.Stašys aiškino, kad tądien iš Kauno buvo išvykęs į VST padalinį Vilniuje, o grįždamas užsuko į „Įlanką“ papietauti. Jis teigė nežinojęs, kad žmonai priklausančiose patalpose įsikūrusi kavinė dirba tik vasarą.
* Pareigūnas tvirtino nepažįstantis savo kolegės ir giminaitės S.Stepanenko bei jos draugo, todėl už melagingus parodymus užsidirbo 149,5 euro baudą.
* VRM atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad automobiliu „Volkswagen Crafter“ D.Stašys naudojosi asmeniniais tikslais. Ministerija nurodė VST apskaičiuoti šios kelionės išlaidas ir išreikalauti, kad D.Stašys jas padengtų. Nustatyta, kad iš VST būstinės Kaune važiuodamas į motelį „Įlanka“ tarnybiniu automobiliu pareigūnas nuvažiavo 46,6 kilometro.
