„Ne paslaptis, kad ir iš Lietuvos piliečių kartais pasigirsta įvairių grasinimų – vykusių ar nevykusių. Labai tikimės, kad ir čia buvo tik emocijos, žodžiai.
Bet mūsų bendruomenės saugumas – aukščiausias prioritetas. Norime eliminuoti bet kokią grėsmės galimybę, todėl nutarėme, kad apie šį atvejį reikia pranešti teisėsaugos institucijoms“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Mykolo Romerio universiteto (MRU) kancleris Saulius Spurga.
Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius pareiškimą dėl grasinimų perdavė sostinės policijai.
Po grasinimų – gandai
Teigiama, kad incidentas kilo sausio 8 dieną, kai MRU vadybininkė pranešė studentui iš Nigerijos, jog jam gresia pašalinimas iš aukštosios mokyklos, nes jis neišlaikė egzamino.
Jaunuolis susinervinęs ir pagrasinęs, kad šaudys į bendruomenės narius, taip pat nušaus šalies prezidentę.
Universitete pasklido prieštaringų gandų, kad nigerietis esą turėjęs ir ginklą.
„Viešųjų ryšių prasme mums nenaudinga kur nors kreiptis.
Bet visada yra galimybė „o jeigu“, – sakė MRU kancleris.
S.Spurga patikino, kad šis jaunuolis iš Nigerijos nebestudijuoja universitete. Šiuo metu vyksta jo pašalinimo procedūra.
Tačiau skandalą sukėlęs nigerietis vakar popiet MRU kancleriui aiškino, kad tokio incidento nebuvo.
„Jis buvo sutrikęs, kaip ir mes visi“, – sakė S.Spurga.
Dirba patyrę budėtojai
Studentai iš Nigerijos gyvena bendrabutyje po keturis kambaryje. Su jais bendraujama anglų kalba. Jokių specialių priemonių po incidento nebuvo imtasi.
Anot S.Spurgos, universiteto budėtojai atrinkti itin kruopščiai, kalba užsienio kalbomis, yra patyrę ir operatyviai reaguoja į įvairius signalus.
Be to, jie žino, kaip elgtis kritinėmis situacijomis.
Daugelis mokosi gerai
Universiteto kancleris pabrėžė, kad dauguma studentų iš Nigerijos yra motyvuoti, tarp jų yra ypač ryškių.
Grasinimus šalies vadovei išrėžęs nigerietis buvo nekoks studentas, nors studijavo jau ketvirtame kurse – socialinį darbą.
S.Spurgos teigimu, šią discipliną perteikdamas užsieniečiams universitetas viliasi, kad čia atvažiavo studijuoti ne tie, kurie tokiu būdu tikisi įsitvirtinti Europos Sąjungoje.
Studentams dėstoma, kokiais principais atliekamas socialinis darbas Lietuvoje ir pasaulyje, kokie šio darbo tikslai, kaip jų pasiekti. Jie mokomi dirbti su nuteistųjų šeimomis, jaunimo grupėmis, šeimomis, vaikais.
Primena savo rasę
MRU rektorato nario režisieriaus Juliaus Dautarto manymu, į šį įvykį reikėjo reaguoti itin rimtai. Anot buvusio Seimo nario, jokio rasizmo čia nėra – į teisėsaugą reikėtų kreiptis dėl kiekvieno tokio grasintojo.
J.Dautartas yra girdėjęs nusiskundimų, kad kartais blogai besimokantys studentai iš užsienio bando pasinaudoti savo rase.
Neišlaikę egzamino kai kurie ima aiškinti, kad yra persekiojami dėl odos spalvos.
Režisieriaus tvirtinimu, iš tikrųjų yra priešingai: universitetas didžiuojasi, jog yra demokratinis, ir vertina tai, kad čia mokosi įvairių rasių studentai.
Kultūrų skirtumai – iššūkis
Konfliktą sukėlęs nigerietis nėra kreipęsis į mediacijos ir darnaus ginčo sprendimo specialistus, tačiau jie visada pasitelkiami, kai su užsieniečiais kyla ginčų.
MRU mediacijos ir darnaus ginčo sprendimo laboratorijos vadovės docentės Natalijos Kaminskienės nuomone, čia studijuojančių užsieniečių ir lietuvių konfliktai dažniausiai kyla dėl nesusikalbėjimo.
Užsienio studentams anglų kalba nėra gimtoji, todėl jų vartojamus posakius universiteto darbuotojai ne visada supranta.
Konfliktų kyla ir dėl skirtingo vertybių suvokimo.
Pavyzdžiui, jei radai daiktą ir grąžinai savininkui, lietuviams atrodo, kad pakanka pasakyti „ačiū“, o užsieniečiams atrodo, jog turėtų būti atlyginta.
Nesusipratimų atsiranda ir dėl bendravimo stiliaus, neįprasto gestikuliavimo, pakelto balso.
Užsienio studentai reikalauja daugiau dėmesio, bendravimo. N.Kaminskienė patyrė, kad kartais jie tiesiog tikrina, kiek dėstytojas yra tvirtas, ir tuo naudojasi.
Kai kuriems užsieniečiams studentams labai svarbu religija. Universitete buvo kilusi problema, kai studentai musulmonai klaupdavosi tiesiog koridoriuose.
Todėl jiems buvo įrengtas specialus meditacijos kambarys.
Studentai – iš įvairių pasaulio šalių
* Mykolo Romerio universitete šiuo metu mokosi 346 studentai iš užsienio: 183 bakalaurai ir 163 magistrai.
* Populiariausia disciplina – socialinis darbas. Ją studijuoja 52 bakalaurai, per metus už studijas mokantys po 2 tūkstančius eurų. Magistrantai daugiausia studijuoja tarptautinę teisę (30).
* Daugiau nei pusė užsienio studentų – iš Nigerijos, daugiau nei trečdalis – iš Ukrainos, septintadalis – iš Gruzijos.
* Universitete taip pat mokosi studentai iš Turkijos, Azerbaidžano, Ganos, Egipto, Prancūzijos, Pakistano, Kamerūno, Jemeno, Italijos, Izraelio, Malaizijos, Moldovos, Meksikos, Kinijos, Norvegijos, Rusijos, Sudano, Tadžikistano, Venesuelos, Vokietijos, Baltarusijos, Čekijos, Estijos, Gambijos, Graikijos.
* Studijuojančių užsienio lietuvių – 1 proc. visų užsieniečių.
