Nuo šių metų pradžios įsigaliojo reikalavimas, numatantis, kad vaistinių plotas negali būti mažesnis kaip 60 kvadratinių metrų.
Užuot tikrinę preparatų galiojimą laiką ar priemokos skaičiavimo tikslumą, farmacinės veiklos prievaizdai tikriausiai apsiginkluos ruletėmis ir išsiruoš matuoti patalpų.
Maždaug trys dešimtys vaistinių šalyje dėl minėto reikalavimo jau uždarytos, tiek pat įstaigų verslininkams teko pertvarkyti, o dar 20 jų likimas neaiškus.
Aukšti valdininkai aiškino, kad permainos susijusios tik su pacientų gerove – kad užsukę į vaistinę jie turėtų pakankamai erdvės, jaustųsi patogiai ir galėtų konfidencialiai bendrauti su farmacininku.
O ką tokio slapto galima aptarinėti vaistinėje? Paprašyti viagros tablečių, prezervatyvų, sauskelnių ar pleistro nuo rūkymo?
Bet norintys to įsigyti didžiausi drovuoliai ir dabar mindžikuodami laukia, kol vaistinė ištuštės, tad keli papildomi patalpų kvadratiniai metrai jiems lemiamos įtakos tikrai neturės.
Neramu, kad kitas valdininkų užmojis gali būti uždaryti ligonines.
Mat teisės aktai sako, kad vienai lovai stacionare turi būti skirta mažiausiai 7 kvadratiniai metrai ploto.
Taigi jei kontrolieriai patikrintų net garsiąsias šalies klinikas, kai kuriose palatose, ko gero, aptiktų dvigubai daugiau pacientų, nei ten jų turėtų būti.
Bet ar į ligoninę patekusiems žmonėms reikia mažiau konfidencialumo nei vaistinėje ir ar medikai turėtų atsisakyti juos priimti gydyti, jei vienai lovai skirta tik 6, o ne 7 kvadratiniai metrai? To vėl reikėtų paklausti Sveikatos apsaugos ministerijos išminčių.
