Taip daugelis finansų ekspertų vertina Finansų ministerijos siūlymą įpareigoti bankus perduoti VMI jų klientų sąskaitų duomenis, jei metų pabaigoje jose bus didesnis negu 5 tūkst. eurų likutis arba per metus įplauks daugiau nei 15 tūkst. eurų.
Šiuo Finansų ministerijos užmoju siekiama lyg ir kilnaus tikslo – nustatyti mokesčius slepiančius asmenis, mažinti šešėlinę ekonomiką, didinti biudžeto pajamas.
Tam prieštarauti galėtų nebent nesąžiningi mokesčių mokėtojai, bet už galvos stveriasi daugelis piliečių, įskaitant ir Seimo pirmininkę L.Graužinienę.
Kodėl projektas sukėlė tiek aistrų? Pirmiausia daugelį nustebino pasirinkta sąskaitose esančių pinigų riba, kurią pasiekus VMI jau gali domėtis, ar neslepiami mokesčiai. Juk palyginti kuklią 5 tūkst. eurų sumą savo sąskaitose laiko daug žmonių – spėjama, kad arti pusės Lietuvos šeimų.
Mokesčių prievaizdai įtikinėja, kad žmonėms niekas negrės, tai tiktai profilaktinė priemonė, kuri gali padėti nustatyti, jog asmuo nedeklaruoja tikrųjų savo pajamų, išleidžia ar sukaupia pinigų daugiau, nei rodo oficialūs duomenys.
Bet ir dabar bankai privalo perduoti informaciją netgi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie visas operacijas grynaisiais pinigais, kai jų dydis viršija 15 tūkst. eurų. Yra ir kitų stambių pinigų sumų judėjimo kontrolės priemonių. Tačiau sunku suprasti, kodėl prireikė nuleisti didesnio VMI dėmesio kartelę iki 5 tūkst. eurų sumos.
Ar tai padės realiai sumažinti mokesčių slėpimą, šešėlinės ekonomikos mastą? Ekspertai tuo abejoja.
Juk didžiules nelegalias pajamas gaunantys asmenys nėra naivūs, jie ir iki šiol vengdavo per bankus vykdyti finansines operacijas stambiomis sumomis, nes žino, kad jau sukurti kontrolės mechanizmai, leidžiantys į tai atkreipti dėmesį ne tik VMI, bet ir teisėsaugos institucijoms.
Vadinasi, absoliuti dauguma į akiratį pakliūsiančių 5 tūkst. eurų ar kiek daugiau pinigų savo banko sąskaitoje laikančių piliečių nebus niekuo nusidėję mokesčių inspektoriams. Greičiausiai nieko bloga jiems ir neatsitiks. Bet kam reikia tokios kontrolės, jei jos nauda abejotina?
Net jeigu sąžiningai mokesčius mokantys ir legaliai pajamas gaunantys asmenys dėl naujos tvarkos tiesiogiai nenukentės, nereikia pamiršti lietuvių nepasitikėjimo valstybės institucijomis. Jau vien žinodami, kad bankai perduos jų sąskaitų duomenis VMI, žmonės jausis sekami, ims mažiau pasitikėti pačia bankine sistema.
Kaip finansinėms operacijoms atsiliepia valdžios siekis kontroliuoti žmonių pinigus, padeda suprasti pernai sumažėjęs emigrantų pervedimų į Lietuvą srautas.
Manoma, jog taip atsitiko todėl, kad siunčiant iš užsienio pinigus tai fiksuojama, o šią informaciją gali sužinoti savivaldybės, gavusios teisę nemokėti socialinių pašalpų kiek daugiau, nei nustatyta riba, pajamų gaunantiems asmenims. Gal tokių atvejų ir labai daug, bet svetur esantys lietuviai jau apsidraudė – perduoda tėvams pinigus grynaisiais.
Kyla ir kitų grėsmių. Nors VMI atstovai dievagojasi, kad bankų perduota informacija apie sąskaitas niekam iš pašalinių nebus prieinama, nes saugumui užtikrinti įdiegtos modernios informacinės technologijos, pavojų visada kelia vadinamasis žmogiškasis veiksnys. Realiai gali įvykti tai, kas teoriškai atrodo visiškai neįmanoma.
Galų gale ar piliečiai bus įsitikinę, kad VMI garantuos visišką informacijos apie jų sąskaitas bankuose konfidencialumą? Vien abejonių pakaks, kad dalis žmonių vėl bus linkę laikyti pinigus kojinėje. Tai neigiamai atsilieptų bankininkystės sistemai, o padidėjęs atsiskaitymas grynaisiais tik paskatintų šešėlinę ekonomiką.
Kyla klausimų ir kiek valstybei kainuos kaupti bei apdoroti bankų informaciją apie klientų sąskaitas. VMI vadovai tvirtina, kad naujų darbuotojų nepriims, išsivers vidinių resursų sąskaita. Gal ir taip, bet aišku, kad didžiulės duomenų bazės administravimas negali nekainuoti.
Abejonių dėl naujos tvarkos pareiškė ne tik ekonomikos ekspertai, bet ir politikai, pavyzdžiui, Seimo pirmininkė L.Graužinienė. Ji pareiškė, kad naudos bus mažiau nei administracinių sąnaudų.
Tiesa, premjeras A.Butkevičius laikosi priešingos nuomonės ir teigia, kad VMI duomenų apie gyventojų sąskaitas bankuose reikia dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų, numatančių keitimąsi tarp valstybių informacija apie nedeklaruotas pajamas ir nepagrįstai įsigytą turtą.
Sunku nuginčyti, kad Lietuva privalo teikti tokią informaciją. Bet jokie tarptautiniai įsipareigojimai, matyt, negalėjo numatyti konkrečių priemonių šiam tikslui įgyvendinti, juo labiau nubrėžti itin žemą į VMI akiratį pakliūvančių bankuose laikomų lėšų ribą.
Netgi kovojant su mokesčių slėpimu ar nelegaliomis pajamomis reikėtų laikytis saiko ir proporcingumo.
Kai valdžia griebiasi perteklinių priemonių, neretai pasiekiamas priešingas efektas – pakertamas visuomenės pasitikėjimas kilniomis pastangomis naikinti šešėlį.
