Renginį atidariusio kasacinio teismo vadovo Rimvydo Norkaus nuomone, nors teigiamų pokyčių teismų sistemoje tikrai yra ir bylų išnagrinėjama vis daugiau, yra ir kita šio paveikslo pusė. „Kol kas su statistiniais iššūkiais Lietuvos teismai susitvarko ir yra vieni pirmaujančių Europoje pagal bylų nagrinėjimo spartą. Tačiau esant pavojingai bylų skaičiaus augimo tendencijai, turi būti imtasi priemonių šiam procesui suvaldyti – skatinti alternatyvius, ekonomiškesnius ginčų sprendimo būdus, atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų, ieškoti žmonių nesutarimų ir konfliktų priežasčių. Viena dažniausių – teisinio išprusimo spragos“- savo kalboje akcentavo pirmininkas.
R.Norkus taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bylos sudėtingėja ir visuomenė aktyviai gina savo pažeistas teises, siekia patikrinti teismų sprendimus, įsitikinti jų teisingumu. Todėl LAT pasiekiančių kasacinių skundų atranka tampa ypatingai svarbi. „Atrenkant skundus būtinas ypatingas įžvalgumas, gebėjimas atrinkti sudėtingiausias ir reikšmingiausias teismų praktikai bylas“, – akcentavo teisėjas.
Per metus Lietuvos teismuose išnagrinėjama per 300 tūkst., bylų. LAT pasiekia apie 3800 skundų dėl teismų sprendimų, tačiau priimama nagrinėti apie 1200. „Susumavus statistiką, matyti, kad daugiau nei pusėje aukščiausią teismų instanciją pasiekusių bylų teismų sprendimai paliekami nepakeisti“ – teigia pirmininkas.
Vertinant LAT darbo krūvį matyti, kad iš 35 teisėjų susidedantis Teismas išnagrinėja pusę procento nuo visų pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtų civilinių ir tris procentus baudžiamųjų bylų. „Visuomenė, be abejo, norėtų daugiau, tačiau LAT darbo krūvis yra toks didelis, kad priimdami daugiau skundų, paskęstume bylų rutinoje, jų nagrinėjimo terminai būtų ilgi ir neprognozuojami, teismų praktika taptų nenuosekli ir prieštaringa,“ – pažymėjo R.Norkus. Apžvelgdami praėjusių metų teismų praktiką ir Teismo darbą, pranešimus skaitę teisėjai daug dėmesio skyrė valstybės klaidų taisymo problemai. Jie pabrėžė, kad svarbu valstybės klaidas ne tik pripažinti, bet ir tinkamai jas ištaisyti bei pasimokyti jų išvengti. Pasak Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės, tai reikia daryti vidinėmis priemonėmis. „Už spragas įstatymuose ir valstybės klaidas mokame mes visi – ne tik biudžeto ir mokesčių mokėtojų pinigais, bet ir pasitikėjimu valstybe, o ginčui išėjus už Lietuvos ribų ir tarptautiniu autoritetu“, – pabrėžė teisėja.
Savo pranešime pirmininkė atkreipė dėmesį į tai, kad dažniausios valstybės klaidos pasitaiko nuosavybės atkūrimo klausimuose. Šiuo metu Europos Žmogaus Teisių Teisme yra 16 su Lietuva susijusių taip vadinamų „žemės“ bylų, tai sudaro 23 proc. visų nagrinėjamų bylų. Pasak pirmininkės, pagal LAT praktiką, jeigu klaidą padaro ir neteisėtą sprendimą priima valstybės tarnautojas, tai tampa ne jo asmenine atsakomybe, o visos valstybės. „Valstybės klaidos našta dėl įstatymų spragų negali būti perkelta vienam valstybės tarnautojui ar pareigūnui. Išimtis galima tik tais atvejais kai elgiamasi nesąžiningai“, – pažymėjo teisėja.
Renginyje apie šiuolaikinio teisėjo paveikslą diskutavo advokatas Algimantas Šindeikis, VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros profesorius Gintautas Valickas bei LAT teisėjas Algis Norkūnas.
Metinio pranešimo pristatymo pradžioje buvo demonstruojama video medžiaga apie kasacinio skundo kelią Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Ją galima peržiūrėti Lietuvos teismų tinklalapyje (www.teismai.lt) bei Lietuvos teismų Facebook paskyroje. 2015 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklos rezultatus ir teisėjų komentarus apie teismų praktiką išpublikuotus Metiniame pranešime jau galima rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje www.lat.lt , skiltyje „Naujienos“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
