Anksčiau moteris prižiūrėjo darbo drabužius ir patalynę siuvančius nuteistuosius, nes pati turi Lietuvoje įgytą siuvėjos-sukirpėjos specialybę ir ilgametę darbo patirtį šioje sferoje, bet panaikinus siuvimo cechą liko dirbti Ullersme.
Norvegijoje K.Pettersen gyvena jau trylika metų, yra ištekėjusi už Norvegijos piliečio. Paklausta, kaip susirado darbą tokioje vietoje, ji pasakojo, kad atostogų metu Lietuvoje sulaukusi iš vyro skambučio, kad galinti tvarkyti reikiamus dokumentus ir bandyti įsidarbinti.
Gavusi reikiamas pažymas moteris nesunkiai įsidarbino. “Esu iš tų drąsesnių ir daug ką galinčių ištverti moterų“, – šypsojosi lietuvė, paklausta, ar nebuvo kiek baugu darbintis tokioje įstaigoje.
„Kiek teko girdėti, tai Lietuvos ir Rusijos kalėjimai – tikri kalėjimai, o čia sąlygas galiu palyginti su sanatorija. Matyt, kuo daugiau turi tuo geriau nori“, – sąlygas kalėjime pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad dažnai į ne tokius tvarkingus Lietuvos kalėjimus tautiečiai prašosi perkeliami dėl to, kad galėtų bendrauti su šeimomis ir tikisi bausmės tėvynėje sumažinimo.
Kalėjime, kuriame dirba K.Pettersen šiuo metu bausmę atlieka ir keletas lietuvių. „Iš tiesų, kai čia patenka už narkotikus ar kitus nusikaltimus nuteisti lietuviai, tai Lietuvai maža garbė. Čia atvyksta labai įvairių žmonių iš labai įvairių šalių, nuteistų pagal labai įvairius straipsnius – nuo lengvesnių iki labai sunkių nusikaltimų“, – pasakojo K. Pettersen ir pridūrė, kad bausmių atlikimo laikas labai įvairus – nuo kelių mėnesių iki keleto metų.
Draudė su kaliniais bendrauti lietuviškai
Pašnekovė pasakojo, kad jai vos pradėjus dirbti įkalinimo įstaigoje, kur bausmę atlieka ir jos tautiečiai, kalėjimo administracija moteriai draudė su jais bendrauti lietuviškai, bet paskui šis draudimas buvo atšauktas.
„Iš pradžių lietuviškai bendrauti su kaliniais iš Lietuvos man draudė, dėl to, kad jei kas nors atsitiktų, kolegos prižiūrėtojai nesupras, kas vyksta ir negalės man pagelbėti. Dabar tokio bendravimo niekas neriboja, nes mato, kad susitvarkau pakankamai gerai“, – tikino pašnekovė ir pridūrė, kad bausmę čia atliekantys lietuviai kartais leidžia suprasti, kad tikisi iš jos kokių nors nuolaidų, tačiau jų niekada nesulaukia.
K.Pettersen tikino, kad bendraudama su nuteistais lietuviais pati drąsiai atskleidžia faktą, kad taip pat yra lietuvė.
„Patys čia kalintys lietuviai nori su manimi pabendrauti, be to, daugelis nori dirbti būtent šiose dirbtuvėse. Bet kartais tenka su jais griežčiau. Jie mano, kad jei jau esame iš tos pačios šalies...“ – kalbėjo ji.
Pašnekovė pasakojo, kad fizinės jėgos darbe naudoti negalinti net ir pačiose rimčiausiose situacijoje, o nuteistuosius ji drausmina žodžiu, gali sumažinti atlygį už dienos darbą arba pranešti apie nusižengimus kalėjimo administracijai.
Lietuviai ir rusai nesileidžia vaikomi
Į klausimą, kodėl šiame Norvegijos kalėjime kalintys lietuviai papildyti dirbančiųjų gretų neskuba, pašnekovė sakė: „Jie mano, kad jiems mokama per mažai, o už darbą turėtų būti gerai mokama. Tokiais atvejais visuomet sakau, kad „pagalvokite, kiek jūs šiai šaliai kainuojate“. Tiesa, vieno kalinio paros išlaikymo kaina ne tokia ir maža – 249 eurai per dieną.
„Būna tokių žmonių, kurie dirba puikiai, jų ko nors paprašai ir jie tai padaro, o štai kiti stengiasi nieko neveikti, bet visko reikalauja. Lietuvis ar rusas nebus tas, kuris tvarko kambarį ar tualetą, jiems to neleidžia statusas“, – pasakojo K.Pettersen.
Daugiausiai problemų su musulmonais
Pašnekovė pasakojo, kad daugiausiai problemų įkalinimo įstaigoje kyla dėl musulmonų kultūrinių tradicijų ir net požiūrio į vadovaujantį darbą dirbančias moteris.
„Čia dirbame dvi moterys, tai jaučiame šiokį tokį pagarbos stygių. Atrodo, kad jie nemėgsta jiems vadovaujančių moterų ir tenka kartoti kelis kartus, buvo atvejų, kai jie buvo išmesti iš darbo šiose dirbtuvėse. Gal mes ne tokios griežtos, bet, kai kantrybė baigėsi, teko imtis priemonių“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, bausmę atliekantys musulmonai kartais prižiūrėtojų moterų pastabas tiesiog ignoruodavo, bet kartais būdavo ir įžeidinėjimų.
Kalbos pramokti būtina
Apie tai, kad lietuviai pastaruoju metu kritikuoja Norvegijos įstatymus, ypač dėl vaikų globos, pašnekovė sakė: „Negalima visko vertinti vienašališkai. Jei atvykai į šalį, reikia gerbti jos įstatymus, mokytis kalbos.“
Anot jos, lietuviai mėgsta į Norvegiją atvykti, padirbėti iš paties, ir, uždirbę apvalią sumą, išvykti namo. Norintys ilgalaikio darbo ir stabilių pajamų, turi norėti integruotis, domėtis įstatymais ir nors kiek pramokti norvegiškai.
„Kas dėl vaikų, tie patys įstatymai galioja ir norvegams, nebūtinai tik lietuviams. Net ir čia esama įvairių nuomonių“, – kalbėjo K. Pettersen.
Atlyginimas – 1800 eurų
Devintus metus kalėjime dirbanti lietuvė turi visas socialines garantijas, tik ji negali balsuoti rinkimuose, nes nėra atsisakiusi Lietuvos pilietybės.
„Tiesa, kadangi tuo metu, kai jau sulauksiu pensinio amžiaus, dar nebūsiu išdirbusi Norvegijoje trisdešimties metų, tai gausiu kiek mažesnę pensiją.“
K.Pettersen tikino, kad darbo sąlygomis ir darbo valandomis ji labai patenkinta: „Be penkiolikos minučių aštuonios jau turime būti čia, o po trijų penkiolika jau darbo diena baigiasi. Iki namų automobiliu vos dvidešimt minučių kelio“.
Atlyginimas priklauso nuo stažo ir išsilavinimo, bet neatskaičius mokesčių dirbtuvių prižiūrėtojos atlyginimas yra apie 25 tūkst. Norvegijos kronų. Atskaičius mokesčius į rankas uždirbama apie 1800 eurų.
Anot K.Pettersen, nors ji ir daug metų gyvena bei dirba Norvegijoje, vis tik kartasi jei leidžiama suprasti, kad ji nėra norvegė: „Niekada nepasiduodu, jei žinau, kad esu teisi, visuomet stengiuosi tai įrodyti“, – šypsojosi moteris.
