„Kauniečiai aktyvūs. Kiekvieną dieną sulaukiame nemažai jų skambučių“, – sakė Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Daugėlienė.
Vaiko teisių gynėjos įsitikinimu, tai nėra skundas, bet pagalba šeimai.
„Kai įvyksta tragedijos, imame kalbėti, kad seniai matėme problemą. Kam laukti? Turime dirbti ne su padariniais, o su priežastimis. Dėl to bendruomenės aktyvumas labai svarbus“, – aiškino specialistė.
Sukrėtė Saviečių tragedija
Po tragiškų įvykių Kėdainių rajone, kai tėvas įmetė du savo vaikus į šulinį, Kaune vaiko teisių gynėjai susitiko su socialinių paslaugų teikėjais, nevyriausybinėmis organizacijomis, biudžetinėmis įstaigomis. Specialistai svarstė, ką daryti, kad panaši nelaimė neįvyktų Kaune.
„Pagalbos sistema pažengusi į priekį. Svarbu laiku gauti informaciją. Vienas iš pasiūlytų sprendimų – aktyvinti bendruomenę. Kaimynai, mokyklos, darželiai, išplėstinė šeima – jie pamato bręstančias problemas. Svarbu, kad pamatę jie iš karto kreiptųsi pagalbos“, – kalbėjo B.Daugėlienė.
Ji papasakojo kelis dramatiškus atvejus, kai anoniminiai skambučiai padėjo išgelbėti vaikus.
Šešetuką paliko numirti
Neseniai po vieno skambučio patikrinę kauniečių šeimą specialistai rado visiškai girtą motiną, o jos vaikai voliojosi į šiukšlyną panašiame bute. „Septynis vaikus – nuo pusantrų iki 12 metų – amžiaus teko paimti“, – pasakojo B.Daugėlienė.
Kitas skambutis tikrąją to žodžio prasme išgelbėjo šešių vaikų gyvybes. Šešetukas buvo užkaltas sodyboje – paliktas numirti. Jauniausiam tebuvo 6 mėnesiai, vyriausiam – 12 metų.
Verkiančius vaikus išgirdo pro šalį ėjęs kaimynas. Jis ir iškvietė pagalbą.
Vaiko teisių gynėjams yra tekę mažuosius paimti ir nuo šaligatvio, kur juos paliko artimieji, ir iš šuns būdos, kur jie slėpėsi nuo girtaujančių tėvų.
Kartą užteko skambučio apie tai, kad į mokyklą vaikas atsinešė tik duonos riekelę, užteptą margarinu. Vaikas gyveno globėjų šeimoje, specialistai suskubo tikrinti, ar šeimoje viskas gerai.
Vaiką laikė kaip šunį
Kartais įžvalgūs kauniečiai pastebi ir iš pažiūros tvarkingų šeimų skausmus.
„Yra buvęs atvejis, kai tvarkingoje šeimoje vaikas buvo laikomas kaip šuo – tamsiame kambarėlyje numestas čiužinys, ant kurio vaikas turėjo miegoti. Baisiau nei augintinis“, – pasakojo B.Daugėlienė.
Apie tai, kad vaikas nėra prižiūrimas, pranešė kaimynai. Mažylis buvo sugniuždytas, pilnas baimės, akys pastirusios.
B.Daugėlienės teigimu, jei tik žmonės atkreipia dėmesį į vaiką, nesunku pastebėti, kad jis liūdnas, baimingas, kad su juo kažkas negerai. Vaiko būsena, anot specialistės, turėtų būti pagrindinis kriterijus ir socialiniams darbuotojams, kurie tikrina šeimas.
Nori paslėpti žaizdas
Kartais apie skriaudžiamus, apleistus vaikus kauniečiai pranešti delsia. Specialistai girdi juos sakant: „Jau ne naujiena, jau trys mėnesiai, kaip tėvas girtas.“
„Tai nelauk, pamatei ir pranešk – geriau anksčiau nei pražiopsoti tą akimirką. Nereikia mūsų bijoti. Atrodo, kad jei mums praneš, tai mes paimsime vaiką“, – drąsino B.Daugėlienė.
Specialistė pastebi, kad kartais ne tik problemų turinčių šeimų kaimynai ar giminaičiai, bet ir institucijos bijo kalbėti apie bėdas.
Kartą vaiko teisių gynėjai gavo žinių, jog tėvas labai muša savo vaikus. „Bet visos institucijos tvirtino, kad viskas šeimoje yra labai puiku. Negi mokykla, kurią lanko vaikai, nemato, kad vaikai ateina su mėlyne, liūdni?“ – klausė specialistė.
Tylos priežastis, anot B.Daugėlienės, yra noras išsaugoti prestižą: „Manoma, kad su problema susitvarkys vietoje, todėl įstaigos nenori pranešti vaiko teisėms apie nesklandumus. Nesame baubas, kuris atiminėja vaikus. Mūsų funkcija yra padėti šeimai normaliai gyventi. Jei vaikui negera jo šeimoje, mūsų pareiga rasti geriausius globėjus.“
Kaune šiuo metu yra 437 rizikos šeimos, kuriose auga 613 vaikų.
Jėgas siurbia ir nepagrįsti skundai
Tarp vaikų gyvybes gelbstinčių pasitaiko ir melagingų pranešimų. Taip tulžingi žmonės mėgina suvesti sąskaitas, nori pakenkti šeimai.
Paskutinis toks skambutis – kad du vaikai šąla, o motina nepajėgi jais pasirūpinti. Žmogus paskambino ir į 112. Vaiko teisių specialistai išlėkė tikrinti šeimos. Pasirodo, kad namuose šilta, maisto pilna, tvarkinga, švaru. Sugaišta nemažai laiko.
Kartais į vaiko teisių apsaugos skyrių kauniečiai skambina ir norėdami paklausti patarimo.
Ką daryti, kai kaimynas pravardžiuoja vaikus ir neįmanoma su juo susitarti? Kokį būrelį ar mokyklą vaikui išrinkti, ypač, kai dėl to nesutaria tėvai? Galiausiai, koks bus vaiko vardas? Tokiais klausimais tėvai skambina tarnautojams.
Aktyviausiai vaiko teisių gynėjams skambina išsituokę ir dėl vaiko besipešantys tėvai. Daugiausia pranešimų gaunama iš tėvų, kurie anksčiau gražiai gyveno, vienas kitą mylėjo, o po skyrybų pradeda ginčus dėl vaikų.
Vyrai skundžiasi, kad į susitikimą motina atvedė vaiką avintį ne tokiais batais, kad vaikas į susitikimą atėjo susivėlęs ir neišsimiegojęs.
Kai tėvai pešasi, jie neretai kerštui pasirenka skaudžiausią vietą – atžalas. Nuo to labiausiai kenčia vaikai. Specialistai būna užversti popieriais.
Kita skaudi keistenybė, kai tuose pačiuose namuose gyvenantis tėvas skambina dėl netinkamos vaikų priežiūros. Tėvas skundžia motiną, kad vaikas visą naktį verkė ir motina jo neprižiūrėjo, klausia, kaip naktį iškviesti vaiko teisių specialistą.
