Vis dėlto, manyčiau, kad populistų netrūksta ir daug aukštesniuose politikos ešelonuose. Pavyzdžiui, per 2015 metus ne tiek konkrečių darbų, kiek skambių pareiškimų dėka savo reitingus išsiaugino Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Iš dalies juos išlaikė ir buvęs „tvarkietis“, tapęs dabar jau Darbo partijos lyderiu, Valentinas Mazuronis. Drįstu teigti, kad abu šie asmenys yra vieni ryškiausių populistų aukštojoje Lietuvos politikoje, nors jų netrūksta ir tarp kitų reitingų lyderių.
Taip ir norisi pasakyti: žmonės, atsipeikėkite. Kodėl jums patinka populistai? Gal jų sugebėjimas naudoti politines technologijas yra toks sumanus, kad nesugebate to populizmo jų veiksmuose įžvelgti? Pabandykime, eiliniai piliečiai, tai padaryti kartu.
S.Skvernelis savo reitingus pradėjo augintis šią vasarą kalbomis, kurios turėjo rodyti jo labai ryžtingą laikyseną pabėgėlių klausimu. Kaip tik tuo metu, kai kiti politikai atostogavo ir reiškėsi mažiau. Todėl S.Skvernelis buvo labai pastebimas.
Ką jis žadėjo? Visų pirma, jis sakė, kad priešinsis pabėgėlių atsiuntimui, kuriuos turės priimti kiekviena Europos Sąjungos šalis. Po to jau sutiko, kad priimtume daugiau, nei tūkstantį pabėgėlių. Bet eiliniam Lietuvos piliečiui skambių antraščių interneto portaluose dėka jau buvo įteigta, kad šis Vidaus reikalų ministras gina Lietuvą.
Kas kuria ministro pareiškimus ir greičiausiai antraštes interneto portaluose?
Matyt, kokie viešųjų ryšių patarėjai. O tos antraštės dažnai nieko bendra neturi su veikla.
Po to S.Skvernelis pareiškė, kad Lietuva atsirinks, kokie pabėgėliai atvyks į mūsų šalį. Kai jie tik į Lietuvą ims važiuoti, neužmirškime, kad ir ministras atsako už jų kokybę. Ar tarp jų nebus panašių į tuos, kurie per Naujus metus Kelne tyčiojosi iš moterų?
V.Mazuronis taip pat laidė griežtus pareiškimus dėl pabėgėlių atvykimo į Lietuvą. Pabėgėlių kvotų sistema ydinga, skelbė jis. Sprendimas priimti pabėgėlius yra klaida. Bet pasidomėkite, ar V.Mazuronis kaip nors Europos Sąjungos politiką dėl pabėgėlių kritikavo, būdamas Europos parlamente Briuselyje. O juk tik už darbą ten jis pinigus gauna. Ne už griausmingus ir griežtus pareiškimus Lietuvos žiniasklaidoje.
V.Mazuronio pozicija, kaip populisto, geriausia atsiskleidė, kai jis ilgai buvo Europos parlamente euroskeptikų frakcijoje, o Lietuvoje skelbė, kad yra už Europos Sąjungą. Atkreipkite dėmesį į jo pareiškimus. Atrodo, kad jis neprisimena, ką sakė anksčiau.
Kai Viktoras Uspaskichas jam pasiūlė perbėgti, V.Mazuronis tapo aktyviu „darbiečiu“, užmiršęs ką kalbėjo, kaip „tvarkietis“. Bet iš pradžių iš Rolando Pakso paėmė viską, ką šis galėjo duoti. Tapo ir Aplinkos apsaugos ministru, ir Europos parlamento nariu.
Tapęs ministru, sėkmingai panaudojo Aplinkos apsaugos ministerijos pinigus gero ministro įvaizdžiui kurti. O palikęs partiją, nenorėjo eiti iš Europos parlamento. Ir šiandien dar nenori to daryti. Pakeitus Lietuvoje įstatymus, Europos parlamento narys negali vesti savo partijos į Seimo rinkimus. Ką darys V. Mazuronis ir kitas Europos parlamento narys, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis? Bus įdomu tai stebėti. Kai kuriems mūsų politikams ir partijos, kurių dėka jie iškilo, nesvarbios.
„Tvarka ir teisingumas“ nudegė ir su S.Skverneliu, kurį delegavo į Vyriausybę. Kai šis paaugino savo reitingus, jį į savo rinkimų sąrašą ėmė kviesti ir socialdemokratai, ir liberalai. S.Skvernelis ilgokai blaškėsi tarp įvairių partijų siūlymų, kaip prieš tai V.Mazuronis. Vis ieškojo sau geresnės vietos. Pagaliau apsisprendė būti nepartiniu.
Partijos yra gana nepopuliarios Lietuvoje, o S.Skvernelis, matyt, galvoja ne tiek apie Seimo, kiek apie prezidento rinkimus. Mato save prezidentės Dalios Grybauskaitės įpėdiniu. Socialdemokratai ir liberalai savo kandidatus turi. Todėl geriau būti nepartiniu ir populiarumą auginti retorika, primenančia prezidentės kalbas.
Kas nors iš mūsų gali paklausti, tai negi piliečiai, kuriems patinka ir S.Skvernelis, V.Mazuronis, kiti panašūs politikai nemato to populizmo? O, jeigu nemato, tai kodėl?
Tiesiog esame jau ne pirmus metus pratinami prie tokios šou politikos. Todėl mūsų valstybėje taip trūksta pažangos. Neatsitiktinai ir S.Skvernelis, ir V.Mazuronis į didžiąją politiką buvo atvesti R.Pakso. Iš jo irgi buvo galima išmokti populizmo.
Tačiau R.Pakso retorika pasirodė patraukli ir kai kuriems kitiems Lietuvos politikams. Jie pajuto visuomenėje kietos rankos poreikį. Lietuviško Lukašenkos. Tokių politikų, net ir prezidentų, nori neretai ir tie Lietuvoje, kas kritikuoja ir tą patį Lukašenką.
O, kad politikai pasirodytų patrauklūs net ir iš nesėkmių gebama sukurti jų sėkmės istoriją. Kaip šioje situacijoje neprisiminsi Vidaus reikalų ministro S.Skvernelio elgesio, gaudant pabėgusį veikėją, kuris dar paėmė iš žioplų policininkų automatą.
Ant kojų sukėlus visas tarnybas, įskaitant malūnsparnius, kurie skraidė po tamsius miegančius Vilniaus mikrorajonus, ieškant pabėgusiojo tarsi adatos šieno kupetoje, ministras S.Skvernelis, kaip paaiškėjo, miegojo, ruošdamasis kelionei į Briuselį.
Žmonės šaipėsi iš policijos ir Vidaus reikalų ministro, pademonstravusio visišką bejėgiškumą, gaudant šį bėglį su automatu. Ne vienas klausė, tai, ką darytų mūsų pareigūnai ir ministras, jeigu susidurtų su tikrais teroristais, siūlė S.Skverneliui, buvusiam anksčiau Policijos vadovu, atsistatydinti. Bet po masyvios viešų ryšių kampanijos žiniasklaidoje per keletą dienų žmonės buvo įtikinti, kad policija, kitos valstybės tarnybos atliko kvalifikuotą operaciją, o ministras nusipelno tik pagarbos.
Kai populizmu užsikrečia į dideles politines aukštumas besižvalgantys politikai, tai yra daug rimčiau, nei N.Puteikio veiksmai. Šie politikai gali būti atsakingose pareigose, o visiškai neaišku, ką gero gali jie nuveikti be viešųjų ryšių kampanijų.
Populizmo apraiškų netrūksta ir kitų partijų politikams: vienam iš socialdemokratų lyderių Gediminui Kirkilui, ir konservatorių vadovui G.Landsbergiui, ir kai kuriems liberalų šulams. Bet, vis dėlto, S.Skvernelis ir V.Mazuronis juos lenkia visa galva.
Todėl nelieka nieko kito, kaip kiekvieną kartą, kai politikai vėl imsis tokių veiksmų, pabaksnoti juos veidu į pridarytą populizmo balą. Gal sumažės noras taip elgtis.
