Kas laukia profesinėmis ligomis dėl kenksmingų sąlygų darbe susirgusių žmonių? Perspektyvos nedžiugina: jei žmogui nustatytas 30 proc. netekto darbingumo lygis, už prarastą sveikatą kompensacijos išmoka gali siekti vos 16 eurų.
Kontrolieriai – bejėgiai
Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos narė dr. Rita Raškevičienė teigė, kad profesinėmis ligomis susirgę žmonės dažnai atsiduria nepavydėtinoje situacijoje: „Kai žmogui nustatoma profesinė liga, jis gauna išmokas iš „Sodros“, bet jos nedidelės.
Pasitaiko situacijų, kad žmogus, praradęs dalį darbingumo ir gavęs vienkartinę išmoką, negali dirbti to paties darbo, tomis pačiomis sąlygomis, veikiant tiems patiems rizikos veiksniams. Tuomet jis netenka darbo, vadinasi, neturi sveikatos draudimo ir net neturi teisės į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Neretai tokie socialiai neapsaugoti žmonės atsiduria tiesiog gatvėje“, – kalbėjo medikė.
Pasak R.Raškevičienės, šiuo metu veikianti reguliavimo sistema darbdaviui sudaro sąlygas piktnaudžiauti situacija ir nekreipti dėmesio į darbų saugą: „Darbų sauga šiuo metu palikta darbdaviams, kurių faktiškai beveik niekas nekontroliuoja.
Žinoma, tai turi daryti Valstybinė darbo inspekcija, bet ji neturi reikiamų pajėgumų ir galimybių. Darbdaviai darbo sąlygomis rūpinasi tiek, kiek mano esant reikalinga, bet būna atvejų, kad net ir norėdami užtikrinti geras sąlygas dėl kompetencijos stokos yra nepajėgūs to padaryti.“
Darbuotojų sveikatą tikrina atmestinai
Medikė atkreipė dėmesį ir į kitą labai opią problemą – profilaktiniai sveikatos patikrinimai darbovietėse yra veikiau parodomosios akcijos nei proga sužinoti, kokia darbuotojų sveikatos būklė.
„Tokiais atvejais darbuotojai labai jaudinasi dėl darbo vietos, niekuo nesiskundžia. Būna, spaudžia gydytoją, kad dirbti jam toliau būtų leidžiama, nes netekus darbo bus prarastas ir pragyvenimo šaltinis. Toks žmogus eina į darbą iš paskutiniųjų ir taip žaloja sveikatą“, – kalbėjo medikė.
Nors ir egzistuoja oficiali profesinių ligų statistika Lietuvoje, medikė situaciją pavadino ledkalnio viršūnės atradimu, nes nėra aišku, kiek nediagnozuotų profesinių ligų atvejų.
Ar sunku Lietuvoje įrodyti, kad sveikatą palaužė būtent profesinė liga? „Profesinės ligos patvirtinimui būtina ištirti darbo sąlygas. Reikalingas profesinės rizikos veiksnių aprašas, kurį pateikia Darbo inspekcija. Privalu iš darbdavių surinkti duomenis apie buvusias darbuotojų darbo sąlygas, o paskui darbo medicinos specialistas sprendžia, ar galėjo darbo sąlygos sukelti konkrečią ligą“, – kalbėjo medikė.
Diagnozę ignoruoja patys darbuotojai
Pašnekovė patvirtino, kad Lietuvoje šiuo metu – itin didelis darbo medicinos specialistų trūkumas. Šalyje yra vos 17 specialistų, turinčių darbo medicinos gydytojo licenciją.
„Įmonėms trūksta darbo medicinos gydytojų, kurie galėtų konsultuoti apie profesinių rizikos veiksnių poveikį darbuotojų sveikatai. Jie gali padėti užbėgti už akių problemoms ir patarti, kaip jų išvengti, – kalbėjo specialistė ir pridūrė, kad kartais labai atlaidžiai žiūrima į tai, ar gali žmogus eiti vienas arba kitas pareigas:– Kartais gal užtenka tam tikrų lengvatų ar pakeitimų darbo vietoje ir darbuotojas toliau gali sėkmingai dirbti.“
Darbdaviai, anot medikės, apie darbuotojų sveikatą pernelyg ilgai nemąsto ir žiūri atlaidžiai. Dažniausiai pas profesinių ligų specialistus žmonės eina savo iniciatyva, nes juos gydantys specialistai stengiasi kuo greičiau išgydyti pačią ligą, bet nesuka galvos dėl to, kas ją sukėlė.
Anot jos, kartais net įtariant profesinę ligą sergantys darbuotojai atsisako profesinės ligos diagnozės, nes žino, kad išmoka bus labai maža ir jos neužteks norint pragyventi.
Medikė pasakojo, kad profesinių ligų diagnozės patvirtinamos ir gana jauniems žmonėms: „Pasitaiko atvejų, kai profesinėmis ligomis suserga ir trisdešimtmečiai. Iš tiesų šie susirgimai nepriklauso nuo amžiaus – viską lemia darbo sąlygos.“
Teisė į „Sodros“ išmokas
„Sodros“ duomenimis, 2014-aisiais Lietuvoje užfiksuoti 123 pašalpų skyrimo dėl profesinių ligų atvejai, šiems pacientams išmokėta 68,4 tūkst. eurų.
Nors dar nėra galutinių 2015 metų duomenų, jau žinoma, kad pirmąjį praėjusių metų ketvirtį užfiksuoti 45 pašalpų skyrimo dėl profesinių ligų atvejai (išmokėta 23,3 tūkst. eurų), antrąjį – 32 atvejai (išmokėta 12,6 tūkst. eurų), trečiąjį – 18 atvejų (išmokėta 11,8 tūkst. eurų).
Vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos dėl profesinės ligos 2014-aisiais išmokėtos 114 asmenų, o per tris 2015-ųjų ketvirčius – 58 asmenims. Darbingumo periodinės kompensacijos dėl profesinės ligos 2014-aisiais buvo skirtos 3890 atvejų.
„Sodros“ Klientų aptarnavimo metodikos ir informavimo skyrius vedėjos Gabrielės Banaitytės teigimu, jeigu asmeniui nustatyta profesinė liga Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) sprendimu yra pripažinta draudžiamuoju įvykiu, tai jis turi teisę į kelias išmokas.
Tai ligos pašalpa dėl nustatytos profesinės ligos – kai asmuo pripažįstamas laikinai nedarbingu dėl profesinės ligos. Šiuo atveju mokama 100 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa.
Ligos pašalpa dėl profesinės ligos apskaičiuojama pagal formulę: 1 KDU x 100% x darbo dienų, kai sergama, skaičius (KDU – asmens kompensuojamasis darbo užmokestis). Pagal šią formulę 1 dienos ligos pašalpos apskaičiavimas, kai asmuo gauna minimalų atlyginimą, atrodo taip: 1 KDU=(MMA x 3) : darbo dienų skaičius per 3 mėnesių laikotarpį 1 KDU= (350 x 3) : 64 (jeigu per 3 mėnesius dirbta 64 dienas)= 16,41 16,41 x 100 % x 1 = 16,41 Eur 1 dienos ligos pašalpos apskaičiavimas, kai asmuo gauna vidutinį darbo užmokestį: 1 KDU=(vidutinis darbo užmokestis x 3) : darbo dienų skaičius per 3 mėnesių laikotarpį 1 KDU= (735,1 x 3) : 64 (jeigu per 3 mėnesius dirbta 64 dienas)=34,46 Eur 34,46 x 100 % x 1 = 34,46 Eur Antroji išmokų rūšis – netekto darbingumo vienkartinė kompensacija – netekus iki 29 procentų darbingumo. Darbingumo netekimą dėl profesinės ligos nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos dydis priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų ir netekto darbingumo.
Mėnesio kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš profesinės ligos nustatymo mėnesį.
Kompensacija gali siekti ir 16 eurų
Trečioji išmokų rūšis – netekto darbingumo periodinė kompensacija, kuri mokama netekus 30 ir daugiau procentų darbingumo.
Šiuo atveju svarbus kompensavimo koeficientas, kuris negali būti mažesnis kaip 0,25 ir didesnis kaip 3. Periodinės kompensacijos dydis priklauso nuo kiekvieno asmens, kuriam nustatyta profesinė liga, netekto darbingumo, jo gauto darbo užmokesčio ir pensijų draudimo stažo, pagal kuriuos apskaičiuota asmens netekto darbingumo (invalidumo) arba senatvės pensija (o jei šių pensijų negauna – nuo asmens darbo užmokesčio) bei einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių mėnesį, už kurį mokama kompensacija, dydžio. Ši kompensacija perskaičiuojama kiekvieną kartą pasikeitus einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiui ir netekto darbingumo procentui.
Tiesa, šios kompensacijos pragyventi vargu ar užtektų. Pavyzdžiui, jei asmeniui nustatytas 30 proc. netekto darbingumo lygis, o jo apskaičiuotas kompensavimo koeficientas yra 0,25, šiam asmeniui būtų mokama 16,28 euro netekto darbingumo periodinė kompensacija (t. y. 0,5 x 0,3 x 0,25 x 434 eurai = 16,28 euro). Maksimali galima išmoka – 192 eurai. Kokiais atvejais ir kokio dydžio praradusiems dalį darbingumo dėl kenksmingų sąlygų darbo vietoje mokamos vienkartinės išmokos, pašnekovė sakė: „Jei asmuo dėl draudžiamuoju įvykiu pripažintos profesinės ligos netenka iki 29 procentų darbingumo, jam skiriama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Netekus iki 20 procentų darbingumo, vienkartinė kompensacija lygi 10 procentų asmens 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, o netekus daugiau kaip 20 procentų, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo išmokama 20 procentų asmens 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio kompensacija.
Jeigu šie darbingumo netekimo procentai nustatomi neterminuotai, išmokama trigubo dydžio kompensacija. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija išmokama visa iš karto, iš jos mokesčiai neatskaitomi ir ji mokama nepriklausomai nuo kitų asmens gaunamų pajamų.“
Pranešimų gauna pasitikėjimo telefonu
Valstybinė darbo inspekcija savo iniciatyva organizuoja šiais klausimais planinius įmonių tikrinimus, pagal Ūkio subjektų rizikingumo vertinimo metodiką įvertinusi riziką nelaimingiems atsitikimams jose įvykti, susirgti profesine liga.
„Apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymą, galimą pavojų darbuotojų sveikatai, gyvybei VDI gauna informaciją iš asmenų pasitikėjimo telefonu, dėl to kreipiamasi piliečių atsiunčiamuose skunduose, pranešimuose; VDI taip pat reaguoja į profesinių sąjungų siunčiamus pranešimus, aktualią informaciją, pateikiamą žiniasklaidoje“, – kalbėjo VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė.
VDI gautuose asmenų skunduose klausimai dėl kenksmingų darbo sąlygų 2014 m. kelti 73 kartus, 2015 m. – 82 kartus.
Įtarus profesinę ligą – konsultuotis
Anot pašnekovės, darbuotojas, manantis, kad gali sirgti profesine liga, pirmiausia turėtų kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o vėliau apsilankyti pas darbo medicinos gydytoją. Šis, įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir įtardamas profesinę ligą, inicijuoja įtariamos profesinės ligos tyrimą: per nustatytą laikotarpį išsiunčia pranešimą apie įtariamą profesinę ligą atitinkamiems VDI ir „Sodros“ teritoriniams skyriams, taip pat visuomenės sveikatos centrui apskrityje.
VDI teritoriniame skyriuje gavę pranešimą apie įtariamą profesinę ligą inspektoriai atlieka profesinės ligos priežasčių tyrimą ir parengia profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą.
Anot specialistės, teisiškai darbuotojas turi teisę reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Taigi darbuotojas, įtariantis, kad dirba kenksmingomis sąlygomis, pirmiausia turėtų kreiptis į darbdavį dėl saugių darbo sąlygų sudarymo.
Jeigu darbdavys tokių darbo sąlygų nesudaro, darbuotojas turi teisę kreiptis su rašytiniu skundu, kurį gali atsiųsti paštu arba atnešti į bet kurį VDI teritorinį skyrių ar administraciją (adresus ir kitą reikiamą kontaktinę informaciją galima rasti interneto svetainėje www.vdi.lt). VDI inspektorius atvyks į darbo vietą ir, nustatęs darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus, įpareigos darbdavį per nustatytą terminą juos pašalinti.
Darbdavys taip pat privalo organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus; sudaryti darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku.
