Apygardos teismo nuteistų „darbiečių“ europarlamentaro Viktoro Uspaskicho ir Seimo nario Vytauto Gapšio, taip pat prokurorų skundus nagrinėjantis Apeliacinis teismas savo sprendimą turėtų paskelbti jau pirmadienį.
Kaip tam ruošiasi Seimas, kuris, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, turėtų pradėti apkaltos procesą V.Gapšiui? Ar Seimo nariai rinksis į neeilinę sesiją, jei Apeliacinio teismo sprendimas bus nepalankus šiam politikui?
Darbo partijai priklausanti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė kol kas nebuvo nelinkusi kalbėti apie teorines galimybes. Pasak jos, tokiais svarstymais galėtų būti daroma įtaka teismui.
Tačiau daugelis „Lietuvos ryto“ kalbintų įtakingų Seimo politikų įsitikinę, kad nuosprendis greičiausiai nesujauks šiuo metu laisviau gyvenančių parlamentarų planų.
Manoma, kad apkaltos procedūra V.Gapšiui, jeigu tokios apskritai reikės, bus pradėta tik prasidėjus eilinei Seimo pavasario sesijai kovo mėnesį.
Statute palikta spraga
Seimo statutas numato, kad pagrindas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui atsiranda, kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.
Tokiu atveju Seimo pirmininkas ar jo pavaduotojas turi nedelsdami apie tai informuoti parlamentarus.
Susipažinę su apkaltinamuoju nuosprendžiu Seimo nariai nutarimu turi kreiptis į Konstitucinį teismą dėl išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, padarytas nusikaltimas šiurkščiai pažeidžia Konstituciją.
Bet statutas nenumato, kad Seimas po teismo sprendimo turi skubiai rinktis į posėdį. Juolab neaišku, kaip tokio teismo sprendimo sulaukęs Seimas turi elgtis tarp sesijų.
Politikai mano, kad šiuo atveju terminas „nedelsiant“ reiškia pirmąjį posėdį, kuris vyks prasidėjus eilinei pavasario sesijai.
Norėtų išvengti galvosopio
Vis dėlto opozicijos atstovai svarstė, kad parlamentarams į darbą gali tekti sugrįžti ir anksčiau, jei, žinoma, apkaltinamąjį Apeliacinio teismo nuosprendį išgirdęs V.Gapšys, pavyzdžiui, nenuspręstų iš Seimo trauktis pats, nelaukdamas apkaltos.
Kalbėdama su „Lietuvos rytu“ tokios tikimybės neatmetė ir didžiausios valdančiosios Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė: „Sunku spėlioti, koks bus teismo sprendimas ir kaip pasielgs V.Gapšys, bet visiems būtų geriau išvengti apkaltos procedūros.“
Anot I.Šiaulienės, baigiantis Seimo kadencijai iš jo pasitraukęs V.Gapšys nieko neprarastų, o visi parlamentarai būtų „išgelbėti nuo tuščių ir painių apkaltos procedūrų“.
Seimo statutas numato, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, gali atsistatydinti bet kurioje šio proceso stadijoje iki pat balsavimo.
Apkaltos išvengęs V.Gapšys rudenį vyksiančiuose rinkimuose vėl galėtų pretenduoti patekti į Seimą.
Jei iš Seimo politikas būtų pašalintas po apkaltos, kelias į parlamentą jam užsivertų.
Nors I.Šiaulienė neabejojo, kad spręsti V.Gapšio likimo Seimas nesusirinks anksčiau nei eilinės pavasario sesijos pradžioje, ji teigė, jog ilgai šis klausimas negalės būti atidėliojamas: „Nemanau, kad pavyktų jį vynioti iki kadencijos pabaigos.
Tikriausiai ir opozicija šiuo atveju tikrai netylėtų.“
Kitas socialdemokratas Algimantas Salamakinas irgi pripažino, kad galimas nepalankus nuosprendis V.Gapšiui nėra ypatingos svarbos klausimas: „Rusai nepuola ir karas nevyksta, tad kam reikėtų skubiai sušaukti posėdį?
Tokia procedūra Seimo statute nenumatyta.
Nebent Seimo nariai surinktų parašus ir po Apeliacinio teismo sprendimo būtų surengta neeilinė sesija.“
Sušaukti politikus keblu
Šaukti neeilinę sesiją, matyt, labiausiai būtų suinteresuotos opozicinės frakcijos.
Jei teismas paskelbtų V.Gapšiui apkaltinamąjį nuosprendį, konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma būtų už tai, kad Seimas rinktųsi į neeilinę sesiją, bet abejojo, ar ją pavyktų surengti.
„Pirmiausia reikėtų surinkti Seimo narių parašus, bet daugelis politikų dabar yra išsibarstę.
Be to, abejoju, ar tokius užmojus skubėtų remti valdantieji, o be jų surinkti reikiamą skaičių parašų beveik neįmanoma“, – galimus scenarijus dėstė J.Razma.
Konservatorius vylėsi, kad šiuo atveju valdančiųjų pozicijai daug įtakos gali turėti socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus žodis. J.Razma mano, kad premjeras bus linkęs šią problemą spręsti nedelsiant.
Bet šiuo metu A.Butkevičius atostogauja, į darbą jis turi grįžti vasario 9 dieną.
V.Uspaskichas spręstų pats
Beveik prieš trejus metus Vilniaus apygardos teismas V.Gapšiui skyrė daugiau kaip 10 tūkst. eurų baudą, o Darbo partijos įkūrėjui V.Uspaskichui – ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Tačiau, kaip „Lietuvos rytui“ aiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, net jeigu Apeliacinis teismas V.Uspaskichą pasiųstų už grotų, europarlamentaro mandato jis neprarastų, nes šiuo metu galiojantys Lietuvos teisės aktai nenumato jokių privalomų procedūrų.
„Teisingumo ministerija yra pateikusi įstatymo pataisas, kurios numato, kad įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui europarlamentaro įgaliojimai yra laikomi nutrūkusiais, bet šis projektas kažkur klaidžioja“, – sakė Z.Vaigauskas.
Tiesa, laisvės atėmimu nubaustas V.Uspaskichas pats galėtų atsisakyti Europos Parlamento nario mandato.
Tokiu atveju jis atitektų kitam „darbiečiui“ Seimo vicepirmininkui Vydui Gedvilui.
Jeigu Seimą po įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio turėtų palikti V.Gapšys, jį parlamente dar galėtų pakeisti Darbo partijos atstovas iš Alytaus Aurimas Truncė.
V.Vonžutaitės byla įstrigo
Su V.Uspaskichu bei V.Gapšiu 2013 metais buvo nuteista ir Seimo narė „darbietė“ Vitalija Vonžutaitė. Jai buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Bet V.Vonžutaitės byla vėliau buvo išskirta į atskirą, nes moteris dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose.
