Nepaisant to, prezidentė D.Grybauskaitė vakar surengė specialų susitikimą su įvairiais pareigūnais, kad korupcijos vėžys iš mūsų šalies būtų gujamas dar sparčiau.
Anot Prezidentūros, viena priežasčių, leidžiančių toliau vešėti šiam reiškiniui, yra pernelyg mažos baudos susitepėliams.
Lyg pirštu į akį! Nors prieš tai į veidrodį derėtų žvilgtelėti pačiai šalies vadovei. Ne tik baudos per mažos – labiausiai korumpuoti asmenys išvis išvengia atsakomybės. Užtat valstybė už jų padarytą žalą jau anksčiau yra paklojusi ne vieną milijoną litų, o ateityje sumos gali pasiekti ir šimtus milijonų eurų.
To dar nebuvo: Tarptautiniame investicinių ginčų arbitraže (ICSID) iš Lietuvos ketinama prisiteisti daugiau kaip 100 mln. eurų. Būtent tiek savo nuostolius įvertino Prancūzijos kompanija „Veolia“, valdanti šilumos tiekimo įmones „Vilniaus energija“ ir „Litesko“.
Vašingtone įsikūrusiam ICSID iki šiol yra tekę nagrinėti tik Lietuvos ginčą su Vilniuje parkavimo sistemą kūrusiais norvegais. Tačiau tąsyk suma nė iš tolo neprilygo dabartinei, o ir sprendimas mūsų šaliai buvo palankus.
Kuo nusidėjo Lietuvos valdžia, jei reikalaujama tokio dydžio kompensacijos? „Veolia“ atstovai konkrečių pavardžių korektiškai nepaminėjo, bet dūrė tiesiai į didžiausią valstybės skaudulį – politikai sistemiškai priiminėjo nesąžiningus ir diskriminuojančius teisės aktus, o jiems pataikaujantys valdininkai aklai vykdė nurodymus.
Nelabai kas ir stengėsi tai nuslėpti. Juk vos tapusi prezidente D.Grybauskaitė paskelbė karą menamiems oligarchams. Kokiems – iš pradžių buvo galima tik numanyti. Užtat kiek vėliau šalies vadovė įvardijo: „Rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo.“
Net jei šiuose žodžiuose būtų tiesos, prezidentei tikrai derėtų atskirti dvi kompanijas – „Icor“, kuri anksčiau vadinosi „Rubicon“, ir „Veolia“. Pastaroji yra energetikos sektoriaus milžinė, jos pavadinimas ant futbolininkų marškinėlių regimas nuo Europos iki Australijos.
„Veolia“ atstovai, pranešę apie ieškinį mūsų šaliai, tik gūžčiojo pečiais – „Icor“ viso labo vietos įmonė, su tokiomis prancūzai dirba visose rinkose.
Prezidentūros nurodymu įstatymų leidėjai ir teisėsauga gana sėkmingai dorojosi su Lietuvos kompanija, bet kai užkliudė užsienio investuotojų interesus, toks kąsnis gali pasirodyti per sprangus.
Negana to, palaimindama susidorojimą su vienais mūsų šalies ar užsienio investuotojais, D.Grybauskaitė nuolat lankosi pas kitus ir žarsto jiems pagyras. Tik kažkaip sutampa, kad tie „kiti“ dažniausiai būna skandinavai – tiek „Ikea“, tiek „Fortum“. Ar gali būti aiškesnis diskriminacijos demonstravimas?
Dabar valdžios institucijų laukia ilgas, gal net ketvertą metų truksiantis bylinėjimasis. Teisininkams už darbą teks sumokėti ne vieną milijoną eurų. Ko gero, ir kompensaciją „Veolia“.
Juk net anksčiau pagal Prezidentūros dūdelę šokinėjęs buvęs energetikos ministras A.Sekmokas užvakar pripažino, kad prancūzai gali būti bent iš dalies teisūs, todėl vienokio ar kitokio dydžio žalą greičiausiai teks atlyginti.
Net jeigu įvyktų stebuklas ir netektų pakloti nė cento, pats faktas, kad investuotojas kreipėsi į ICSID dėl pažeistų savo teisių, gali nubraukti daugelio institucijų pastangas pritraukti užsienio kompanijas į mūsų šalį.
Lietuvos veiksmai kraupina ir smulkesnes užsienio įmones. Antai Vokietijos kapitalo bendrovė „Robala“ buvo apstulbinta teismo sprendimo, kuriame nurodyta nugriauti jos valdomą kompleksą „Nidos seklyčia“. Paaiškėjo, kad jis neatitinka Kuršių nerijos draustinyje galiojančių normatyvų, kaip ir kai kurie kiti pastatai.
Tačiau dabartiniai šeimininkai tuos pastatus įsigijo teisėtai. Juos pastačiusios įmonės, nors kai kurios jau bankrutuoja, yra gavusios visus reikiamus leidimus iš valdžios institucijų. Dabar teisėjų priblokšti savininkai ketina bylinėtis Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre.
Yra didelė tikimybė, kad mūsų šalis šias bylas prakiš, nes kur tai matyta: viena ranka pažymos ir leidimai suteikiami, o kita nurodoma nušluoti nuo žemės paviršiaus privačią nuosavybę.
Padėtis tik blogės, kol mūsų šalyje nebus tinkamai įteisinta tiek valdininkų, tiek aukščiausių pareigūnų asmeninė atsakomybė už netinkamus sprendimus. Sykiu – ir prievolė atlyginti dėl to susidariusius nuostolius.
Juk leidimus statyti namus Nidoje pasirašinėjo ne kompiuteriai, o konkretūs žmonės, ėję ar tebeinantys atitinkamas pareigas. Jei jų veikla būtų pripažinta neteisėta, tik iš jų būtina išreikalauti tiek valstybei, tiek kitiems piliečiams ar įmonėms padarytą žalą.
Bet ar kam nors Lietuvoje užteks drąsos pasiūlyti tokį įstatymą ir juolab imti jį taikyti?
Jei Nidos atveju nukentėtų „vidurinioji grandis“, „Veolia“ skandalo gijos gali nutįsti per ministerijas ar Seimą iki pat rūmų S.Daukanto aikštėje.
