Dviejų didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno – vadovų šiemet laukia tokia pat dalia – jiems teks lipti iš duobės mažiau galvojant apie didingus projektus, taupant, lopant gatvių duobes ir kasdien prisimenant skolas.
„Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“ panagrinėjo į Vilniaus meto Remigijaus Šimašiaus ir Kauno mero Visvaldo Matijošaičio darbus.
Prizas – Kauno merui
Savivaldybių rinkimai, per kuriuos pernai triumfavo R.Šimašius ir V.Matijošaitis, – jau praeitis. Atėjo metas kitiems.
Keista, bet iki šiol Metų meru nė karto nebuvo išrinktas Vilniaus ar Kauno vadovas. Atrodytų, didžiausius miestus turėtų valdyti protingiausios galvos, geriausi šeimininkai, bet rinkėjai manė kitaip.
Ši taisyklė tik šiemet sulaužyta. Metų meru išrinktas V.Matijošaitis, o trečioji vieta atiteko R.Šimašiui.
Iki šiol aštuntus metus rengiamuose rinkimuose laimėdavo tai Druskininkų, tai Neringos, tai Birštono vadovai. Ir tik vieną kartą iš didžiųjų miestų buvo pasisekę Klaipėdai.
Žinoma, į tokius rinkimus galima žvelgti skeptiškai.
Būtų per skambu sakyti, kad šių metų prizininkai liudija, jog Vilnius ir Kaunas išgyvena pakilimą. Anaiptol – tai greičiau avansas.
Smėlį dalijo nemokamai
Pradėkime nuo to, kas paprastam vilniečiui ar kauniečiui arčiausia, kasdien po kojomis.
Tai – šaligatviai, dėl kurių abiejų miestų savivaldybės šiomis dienomis sulaukia bene daugiausia skambučių, skundų, pranešimų.
Atrodytų, smulkmena, bet ji daug pasako Kauno naudai.
Tai – šios savaitės trumputė žinutė apie tai, kad kauniečiai prie namų esančius slidžius takus gali pabarstyti nemokamai dalijamu smėlio ir druskos mišiniu. Juo miestiečius aprūpino bendrovė „Kauno švara“.
Kauniečiai, norintys gauti šio mišinio, galėjo tiesiu taikymu kreiptis į savo seniūniją.
Taigi kauniečiai buvo skatinami tapti savo kiemo, šaligatvio šeimininkais, padėti kaimynui saugiai pasiekti namus. Žvelgiant įdėmiau, tas smėlio ir druskos mišinys – puiki ateities investicija.
Gal vienam ar kitam kauniečiui parūps ne tik pabarstyti šaligatvį, bet ir jį nušluoti, pagrėbti veją, surinkti šiukšles?
Tuo metu vilniečiai slidinėjo ir griuvinėjo gatvėse, laužėsi rankas ir kojas, keikė kiemsargius ir miesto valdžią.
Smėlio už dyką jiems niekas nepasiūlė.
Gatvės – lyg iš lankstinuko
Kas kita – Kauno gatvių būklė, kuri dar visai neseniai buvo pajuokos objektas.
Suprantama, daugiausia kritikos strėlių lėkė iš Vilniaus.
Bet po praėjusių metų savivaldybių rinkimų čia Kaunas ir vėl pralenkė Vilnių. Naujoji valdžia jau po poros mėnesių ėmė vykdyti rinkimų pažadus – remontuoti gatves.
Kaunas pernai į gatvių tvarkymą investavo 33,5 mln. eurų, dukart daugiau nei 2014-aisiais, kai ši suma siekė 16,5 mln. eurų. Kita vertus, Vilniui taip stengtis ir nereikėjo, nes gatvės šiame mieste nebuvo tokios apleistos kaip Kaune.
Vilnius apie 200 gatvių praėjusiais metais sutvarkė už 25 mln. eurų.
V.Matijošaitis ėmė garsiai svarstyti, kad kelininkams mieste greitai nebebus ką veikti, o miesto valdžiai teks imtis naujų iššūkių.
Kauniečiai pritarė – 2015-aisiais gatvių būklė laikinojoje sostinėje buvo tokia gera, kokios porą pastarųjų dešimtmečių niekas mieste neregėjo.
Dėmesys – šaligatviams
Bet Vilnius žada driokstelėti šiemet. R.Šimašius paskelbė: „Pradedame didžiulę kiemų pertvarką: sutvarkysime 200 įvažiavimų į kiemus.
Pradedame nuo įvažiavimų, tuo pat metu su bendrijomis dirbame, kad būtų sparčiau tvarkomi ir patys kiemai, kuriuose būtų galima tvarkingai pasistatyti automobilį, o vaikai turėtų vietos žaisti.“
Anot Vilniaus valdžios, neįtikėtina, bet faktas: pirmą kartą per trejus metus šiemet bus tiesiami nauji šaligatviai. Jų bus 7 kilometrai.
Taip pat pagaliau Vilniaus miesto rajonuose bus sutvarkyta iki 10 skverų.
Čia su R.Šimašiumi sunku nesutikti: „Jei tvarkome šaligatvius ar įvažiavimus, tai visame mieste, nes vežimėlį stumiantis tėvas ar motina turi pagaliau normaliai judėti per savo rajoną, ne tik centriniame parke.“
O Kaunas įniko į Laisvės alėjos rekonstrukciją, atrodo, kiek primiršdamas Šilainių ar Kalniečių kiemus.
Vilniui bepigu – Gedimino prospekto rekonstrukciją – tegu ir su skandalais – baigė ankstesnės valdžios.
Atnaujins krantines
Anot R.Šimašiaus, Vilnius išlipo iš popierinių vizijų. Šiemet miestas užsibrėžęs už 2 mln. eurų atnaujinti 6,5 kilometro Neries krantinės nuo Mindaugo tilto iki Verslo trikampio, pradėti statyti du plaukimo baseinus už 4,8 mln. eurų.
Vilniaus valdžia mėgsta pabrėžti – viena ar kita nebuvo daroma N metų, o dabar, va, – pradedame. Tad ir kalbėdamas apie baseinų statybas sostinės meras pabrėžė, kad jie bus statomi pirmą kartą nuo 1987 metų.
Tai – svarbiausi šių metų Vilniaus darbai. Didelių objektų sąraše kaip ir nematyti. Vakarinis aplinkkelis bus baigtas tik kitąmet, nacionalinis stadionas – išvis kebeknė.
Žada nustebinti šalį
O štai Kaunas, nors gyvena ne pačius geriausius laikus, statybų objektais šiemet pažadėjo vis dėlto padrebinti visą šalį.
Bet panarstykime, ką jau tokio didinga laikinoji sostinė statysis.
Taip, šiuolaikiškas mokslo ir technologijų populiarinimo centras bus kuriamas Kaune, bet Vilnius nenori nusileisti. Mokslo centras bus ir Vilniuje.
Kaunas toliau giriasi: „Vos vos trūksta, kad prasidėtų S.Dariaus ir S.Girėno komplekso bei Dainų slėnio rekonstrukcija.“
Bet „vos vos“ – tai dar ne darbų pradžia.
Dar šiemet duris atvers tviskanti autobusų stotis, o Vilnius apie jos rekonstrukciją tik kalba. Ketinama pradėti griauti vieną garsiausių Kauno pastatų vaiduoklių – nebaigtą statyti „Respublikos“ viešbutį Karaliaus Mindaugo prospekte.
Jį nupirko V.Matijošaičio šeimos verslo grupė.
Tų objektų galima suskaičiuoti ir daugiau. Tačiau dauguma jų iškils naudojant privačias investicijas.
Vilniaus meras kalba tik apie tai, kas bus statoma už miesto lėšas. Sostinėje kylančiais privačių investuotojų dangoraižiais jis nesigiria.
Vis dėlto ir jis nesusilaikė nepasipuikavęs.
Anot R.Šimašiaus, ne tik pinigais savivaldybė gali padėti miestui augti. Todėl po kelerių nežinios ir nedraugiško savivaldybės požiūrio metų Vilniuje vietoj apleisto „Lietuvos“ kino teatro bus pradėtas statyti Modernaus meno centras.
Tai – privati kolekcininko Viktoro Butkaus iniciatyva. Meras įsitikinęs – centras taps nauja Vilniaus pažiba ir kvies kitas privačias iniciatyvas.
Skolos šiek tiek sumažėjo
Abu miestai lyg gaidžiai plunksnomis gali puikuotis tik didingais tolimos ateities planais. O kaip skolos? Čia abu didmiesčiai irgi mėgsta pūstis.
Visi aiškina, kad skolas mažins. Ir tai savaime suprantama. Negi pasakysi: „Aš dar labiau prasiskolinsiu“?
Šiųmetį biudžetą R.Šimašius mėgsta vadinti atsakingu. Atsakingai bus žvelgiama ir į savivaldybės skolos valdymą. Vilniečių jis nevargina skaičiais, bet juos vis dėlto reikėtų paminėti.
Taigi koks bus biudžeto deficitas? Beveik 25 mln. eurų. Kiek numatoma sumažinti skolą? Bemaž 27 mln. eurų. Vadinasi, realiai Vilniaus skola šiemet sumažės tik apie 2 mln. eurų, arba vos puse procento.
Į kritiką R.Šimašius turi kuo atsikirsti – dėl atsakingo tvarkymosi biudžeto deficitas planuojamas net 2,5 karto mažesnis, nei buvo numatoma pernai. Pernykštį deficitą Vilniaus valdžia taip pat suspaudė kelis kartus. Tai gerai.
Tačiau vilniečius gali apimti neviltis: kiek metų dar prabėgs, jeigu iždo skolą kasmet mažinsime tik po pusę procento?
Skaičiai – ne Vilniaus naudai
Ne vienas kaunietis kalba panašiai kaip anksčiau vilniečiai – esą pradėjus didžiulius darbus miestas gramzdinamas į skolas. Tačiau V.Matijošaitis siūlo žiūrėti į popierius, į tai, kas juodu ant balto parašyta.
Per pastaruosius 9 mėnesius Kauno savivaldybės ir jos įmonių skolos sumažėjo net 45 mln. eurų. Vilniaus per pusmetį – 25 mln. eurų padidėjo.
Pirmą kartą per pastaruosius du dešimtmečius Kauno savivaldybė metus baigė be pradelstų skolų. Vilniuje pradelsti mokėjimai padidėjo 15 mln. eurų.
Tad šie skaičiai – tikrai ne sostinės naudai.
Vis dėlto neskubėkime teisti: reikėtų atsižvelgti į miestų dydį, prisiminti, kaip ilgai Vilnius buvo stekenamas, kitiems miestams dosniai išdalijant tai, kas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pavidalu buvo surenkama sostinėje.
Reikia pinigų? Pinigų yra!
„Anksčiau mes visi girdėdavome pasiteisinimus, kad miestas apleistas, nes nėra pinigų. Aš visuomet sakiau, kad pinigų yra, tik jie anksčiau buvo leidžiami nežinia kur ir nežinia kaip“, – tvirtino V.Matijošaitis.
Galima sakyti, kad Kauno meras skaičiuoja dar neuždirbtus pinigus. Miesto biudžetas bus tvirtinamas vasarį.
Vilnius taip pat biudžetą dar tik svarsto. Su valstybės dotacijomis šiemet jis sieks 471,2 mln. eurų.
Patvirtinusios biudžetą ankstesnės valdžios mėgdavo pabrėžti, kiek tų metų biudžetas bus didesnis nei pernykštis. Šiemet Vilnius tai nutyli, nors 2015 metų biudžetas buvo 384 mln. eurų. Šiųmetis didesnis, bet nedaug.
Pakeitus GPM skaičiavimo metodiką, šiemet Vilnius gaus 22 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais.
Dar 14,5 mln. eurų daugiau į miesto kišenę subyrės pardavus materialųjį ir nematerialųjį turtą, kurio savivaldybė nebešvaisto pusvelčiui – nuo praėjusių metų jis įkainotas kur kas brangiau.
Mažiau keliaus ir išlaidaus
Čia abu miestai – kaip dvyniai, smulkmeniškai skaičiuoja centus ir giriasi.
Štai Kaunui sėkmingas 2015 metų rodiklis yra tai, kad į biudžetą gauta 21 mln. eurų daugiau pajamų nei 2014-aisiais.
Kaunas puikuojasi, kad savivaldybė, palyginti su 2014-aisiais, pernai 33 procentais sumažino komandiruotėms skirtas išlaidas, 33 procentais sumažėjo savivaldybės transporto išlaikymo sąnaudos.
2015 metų pabaigoje užbaigta savivaldybės reorganizacija, per kurią darbuotojų skaičius sumažėjo 17 procentų.
Per metus tai leis sutaupyti apie 1,5 mln. eurų.
Nuo praėjusių metų pavasario Kauno gatves tvarkantys kelininkai dirba beveik trečdaliu pigiau – miesto vadovams senose sutartyse rastus įkainius pavyko nusiderėti 30 procentų.
Miesto žaliuosius plotus prižiūrinti bendrovė po derybų savo įkainius sumažino 18 proc.
Daug sutaupyti nepavyks
Žodžių junginį „griežta taupymo politika“ pamėgusi ir Vilniaus savivaldybė.
Štai griežtai bus taupoma savivaldybės automobilių sumažinant 30 procentų.
Taip pat bus mažiau planuojama komandiruočių, sumažintas rengiamų studijų skaičius.
Joms numatyta keliasdešimt tūkstančių eurų.
Tiesa, sostinės biudžetui tai – trupiniai, esminės įtakos šios sutaupytos lėšos neturės.
Sumažinus komandiruočių skaičių, iždui nuo to nei šilta, nei šalta.
Tad aiškėja vienas dalykas – sutaupyti didelių pinigų nepavyks. Juos abiem miestams reikia uždirbti. Nes trauktis nebėra kur.
