Rūta Vanagaitė – apie savo protėvius ir žydišką kraują

Neseniai dienos šviesą išvydusi Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ apie žydų genocidą Lietuvoje 1941 metais sukėlė tikrą diskusijų audrą: kodėl tokios knygos reikėjo būtent dabar ir kokios pačios autorės sąsajos su aprašomu laikotarpiu.

R.Vanagaitės knyga apie žydų žudynes sukėlė diskusijų audrą.<br>V.Balkūno nuotr.
R.Vanagaitės knyga apie žydų žudynes sukėlė diskusijų audrą.<br>V.Balkūno nuotr.
Knygos „Mūsiškiai“ pirmasis leidimas jau išparduotas.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Knygos „Mūsiškiai“ pirmasis leidimas jau išparduotas.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 1, 2016, 6:30 PM, atnaujinta Jun 9, 2017, 1:57 PM

Pati R.Vanagaitė apie savo knygą yra sakiusi, kad „Mūsiškiai“ – tai lyg savotiška šoko terapija, skirta 75-osioms didžiųjų žydų žudynių metinėms.

„Ėmiausi šitos temos, nes mane apstulbino, kaip jos Lietuvoje bijoma. Norėjau suprasti, kas iš tikrųjų įvyko mūsų šalyje su mūsų žmonėmis ir kodėl tai įvyko. Žinau, kad Lietuva šitos knygos nelaukė. Todėl ją ir parašiau. Tai ne istorinė knyga – tai knyga skirta mūsų visų saviugdai“, – taip apie knygos atsiradimą yra kalbėjusi jos autorė.

Atsakymai – archyvinėje publikacijoje

1998-ųjų spalio 26-ąją žurnalo „Ekstra“ numeryje publikuotame pačios R. Vanagaitės rašytame straipsnyje „Infekcijos pavojus išlieka“ autorė apžvelgė tuometines politines aktualijas per santykio su žydų bendruomene ir požiūrio į žydus Lietuvoje prizmę. Tą kartą į tekstą sugulusios autorės mintys ir atviri pasisakymai neprarado savo aktualumo ir šiandien.

R.Vanagaitė priminė skaitytojams, kad ant Vilniaus geto vartų būta užrašo „Atsargiai, žydai. Infekcijos pavojus“, o štai mūsų dienomis pačių žydų Vilniuje likę vos keli tūkstančiai. „Ką kaltinsime ir niekinsime po kelių dešimtmečių? Ką, broliai, dezinfekuosime?“ – publikacijoje kelia klausimą autorė.

Autorė su skaitytojais tekste atvira: „Vilniuje negyveno nei mano protėviai, nei tėvai. Nepriklausomybės laikais čia triskart krausčiausi iš vieno buto į kitą – ir visus pirkau iš žydų, kurie bėgo iš Lietuvos, nes nieko gero čia nesitikėjo. Pirkau pigiai. Pasinaudojau jų neviltimi ir susikūriau sau gerovę. Kas iš mūsų buvo žydas?“

Vėliau autorė prie šios temos tekste dar sugrįžta. „Taip. Mano prosenelis iš motinos pusės buvo Seradzinskis, Rygos batsiuvys. Dabar jau žinote viską“, – tokiais žodžiais publikaciją baigia R.Vanagaitė. Simboliška, bet būtent šie prieš 17 metų žurnale parašyti žodžiai atsako į daugelio keliamą klausimą, koks iš tiesų autorės ryšys su knygoje aprašomu istoriniu laikotarpiu.

Sukruto rusų žiniasklaida

Į R.Vanagaitės knygos pasirodymą itin greitai sureagavo rusų žiniasklaida. Rusijos spaudoje pasipylė straipsniai apie knygą ir jos autorę, o pačios R.Vanagaitės telefonas net įkaito nuo skambučių.

Štai, pavyzdžiui, leidinys „Rosijskaja gazeta“ jau pateikė ir savo interpretaciją. Straipsnio „Šaltinis: Lietuvoje žydus žudė dėl auksinių dantų karūnėlių ir daiktų“  autorė Nadežda Jermolajeva cituoja R.Vanagaitės žodžius apie tai, kaip žudikai pelnėsi iš savo aukų.

Toliau ji rašo: „Pasirodžius Rūtos Vanagaitės knygai „Mūsiškiai“, Lietuvoje ant jos imta pilti pamazgas. Daugelis pažįstamų nustojo su ja bendrauti, o kunigas Ričardas Doveika ją išvijo iš bažnyčios. Knygos autorė tai aiškina tuo, kad didžios Lietuvos gyventojų dalies giminaičiai dalyvavo Holokauste.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.