Šalyje sausį pradėjus burtis ugniagesiams savanoriams, pakaunės kraštas tapo vienas aktyviausių – praėjusią savaitę pasibaigus kursams, į tarnybą stos 22 žmonės, anksčiau neragavę ugniagesių duonos.
Naujos pajėgos papildys Ežerėlio, Kulautuvos, Poderiškių ir Čekiškės ugniagesių komandas – kartais labai trūksta stiprių rankų, kurios padėtų laiku numalšinti liepsnas, išgelbėti skęstančius.
Dauguma savanorių – jauni, apie asmeninę naudą negalvojantys žmonės: jiems bus mokamas tik valandinis atlygis.
Pasekė tėvo pėdomis
„Nuo mažumės myliu gamtą – galbūt todėl, kad visą laiką gyvenau vaizdingame kampelyje prie Nemuno. Skauda širdį, kai atsainiai nusviesta nuorūka sukelia miškų gaisrus, žūsta žvėrys ir augalija.
Niekada nebuvau abejingas ir žmonių skausmui – galvojau, jei tik atsiras proga, ištiesiu jiems pagalbos ranką“, – M.Jonaitis vardijo priežastis, kodėl baigęs Vilniaus universitete ekonomikos studijas pasirinko ugniagesio savanorio kelią.
Šeimos įmonėje verslo projektų vadovu dirbantis jaunuolis į budinčias gaisrininkų komandas įsilies po darbo arba savaitgaliais.
Vaikino pasirinkimui įtakos turėjo ir jo tėvo profesija – Saulius Jonaitis daugelį metų dirbo Kauno gaisrininkų komandoje.
Tėčio pasakojimai apie gelbėjimo darbus, ugnies padarinius sūnui paliko didžiulį įspūdį.
Vadavo iš ugnies mišką
M.Jonaičio entuziazmas užkrėtė ir jo bičiulius – į savanorių gretas tuo pačiu metu įsiliejo trys jo bendraamžiai, gyvenantys Kulautuvoje.
„Kai kurie pažįstami išsyk klausdavo: o kokia mums iš to nauda? Mes sau tokio klausimo nekėlėme. Kiekvienas turime ne tik imti iš visuomenės, bet ir duoti jai kažką, daryti gerus darbus“, – tvirtino jaunas kulautuviškis.
Mariaus pasirinkimui pritarė ir jo draugė Evelina.
Jaunuolis anksčiau yra padėjęs gesinti mišką netoli nuo savo namų ir nutvėręs ne vieną brakonierių, užmetusį tinklą Nemune.
Miške su kaimynais M.Jonaitis padėjo ugniagesiams slopinti liepsnas – vyrai su jų liežuviais kovojo kastuvais ir šluotelėmis.
Tačiau kursų metu vaikinas įsitikino – visai kas kita paimti į rankas priemones, kurias naudoja profesionalai.
Jis ir kiti savanoriai išmoko naudotis vandens žarnomis, švirkštais, specialiomis kopėčiomis, tinkamai išsidėstyti operacijų metu, krimto kitas ugniagesių darbo paslaptis, taip pat – ir teorines užduotis.
Bėdos – dėl nerūpestingumo
Aleksandro Stulginskio universitete žuvininkystę studijuojantis Rytis Gumauskas iš Ežerėlio miestelio prieš kelerius metus nesutriko, kai nuo krosnelės užsidegė jo šeimos garažas – čiupo gesintuvą ir greitai nuslopino liepsnas.
Rytis prisipažino mėgstantis adrenaliną – jis dalyvauja automobilių slalomo varžybose. Kovos su liepsnomis taip pat atneš nemenką adrenalino dozę.
Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi apsivilkti savanorio uniformą, – noras padėti žmonėms.
„Nepatinka sėdėti rankas sudėjus. Mėgstame kalbėti apie problemas, bet ar susimąstėme – ką aš padariau, kad būtų geriau gyventi?
Užaugau šeimoje, kur visuomeniškumas, patriotizmas buvo skiepijami nuo mažų dienų“, – pasakojo R.Gumauskas, ugniagesių savanorių būrį papildęs su savo tėčiu, verslininku Kęstučiu Gumausku.
Anot K.Gumausko, dauguma nelaimių įvyksta dėl nerūpestingumo: „Dirbdamas savanoriu stengsiuosi kuo didesniam kraštiečių būriui priminti apie atsargumo priemones.“
Darbą pagalbininkai pradės pavasarį
Rytis Velžys
Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos direktorius
„Šiuo metu Kauno rajono ugniagesių komandose yra 63 darbuotojai – jei savanorystės idėja pasiteisins, naujų ugniagesių nepriimsime, o išėjusius į pensiją kolegas pakeis savanoriai.
17 ugniagesių savanorių vyks į nelaimių vietas kartu su Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos (išlaikomos Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento ir vietos savivaldybės) darbuotojais, budinčiais savo miestelių komandose.
Kiti penki savanoriai atliks prevencinį darbą – važinės po kaimus ir miestelius mokydami saugos taisyklių, administruos tinklalapį.
Pakaunės krašte šiuo metu veikia septynios ugniagesių komandos. Jos įsikūrusios Kulautuvoje, Vilkijoje, Čekiškėje, Babtuose, Lapėse, Margininkuose ir Ežerėlyje. Alšėnų seniūnijoje artimiausiu metu bus įkurta aštuntoji, Poderiškių, komanda, kurioje dirbs daugiausia savanorių – šeši. Likusieji savanoriai šiais metais budės Kulautuvoje, Čekiškėje ir Ežerėlyje, o 2017 metais jais planuojama papildyti ir kitas komandas.
Šiuo metu kiekvienoje komandoje tamsiu paros metu budi po 2, o dienomis – po 1 ugniagesį. Prie gaisrinės darbuotojų prisijungs mažiausiai po vieną savanorį, dirbantį pagal sudarytą grafiką. Pasibaigus budėjimo laikotarpiui, vienus savanorius pakeis kiti.
Budėjimo dieną savanoriai bus namuose, tačiau jie turės bet kada būti pasirengę išvykti į gaisrus ar gelbėjimo darbus.
Jei leis gamtinės sąlygos, į gaisravietę jie važiuos savo automobiliais. Kiekvienas savanoris turės specialius apsaugos drabužius, avalynę, specialius kirvukus, šalmą, kitą ugniagesių amuniciją.
Savanoriams bus mokama tik už konkretaus darbo laiką, kuris skaičiuojamas nuo iškvietimo pradžios iki operacijos pabaigos. Valanda triūso įvertinta 5–6 eurais. Darbą jie turėtų pradėti gegužę.“
