„Tam, kad būtų sukčiavimas, būtina esminė apgaulė, o toje esminėje apgaulėje būtini vėlgi tokie trys dalykai: tai, kad būtų iškraipyta objektyvi tiesa (na, šiuo atveju taip ir buvo, negalime paneigti); turi būti būtinai tikslas suklaidinti valstybę. Šiuo atveju tokio tikslo teisėjų kolegija neįžiūrėjo. Ir trečias dalykas – būtinai turi būti tiesioginė tyčia sukčiauti. Teisėjų kolegija vėlgi jos neįžiūrėjo.
Tyčia teisėje yra skirstoma į tiesioginę ir netiesioginę. Tai šiuo atveju tam, kad būtų sukčiavimas, būtina tiesioginė tyčia, o teisėjų kolegija to nenustatė. Tiesioginė tyčia reiškia, kad jisai suprato savo pavojingą elgesį (to neginčysime), numatė, kad gali būti pasekmės (t. y. kad bus nesumokėti mokesčiai), tačiau jis neturėjo tikslo toms pasekmėms kilti, t. y. neturėjo nemokėti mokesčių. Jo tikslas buvo truputėlį kitas – nemokant mokesčių turėti pakankamai pajamų Darbo partijos reikmėms“, – interviu „Žinių radijui“ sakė LAT teisėjų kolegijai pirmininkavusi teisėja V.Ražinskaitė.
Komentuodama pirmadienį priimtą ir daug atgarsių visuomenėje sukėlusį teismo verdiktą, teisėja sakė, kad pilnas teismo sprendimas visuomenei bus prieinamas, su nuosprendžiu susipažinti bus galima trečiadienį. V.Ražinskaitės teigimu, LAT priimtas sprendimas teisingas, tačiau, ar jis atgrasys nuo panašių nusikaltimų padarymų, sunku pasakyti.
„Jeigu aš ir mūsų kolegija būtume manę kitaip, būtume priėmę kitokį sprendimą“, – teigė teisėja.
Teisėja V.Ražinskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad painiojami du dalykai – mokesčių nemokėjimas ir sukčiavimas. Pasak jos, to tapatinti negalima, nes sukčiavimas yra daugiau nusikaltimai nuosavybei, o šioje byloje kalbama apie mokesčių nemokėjimą, kas neturėtų būti sutapatinamas su sukčiavimu.
„Tai yra visiškai skirtingi dalykai, ir netgi Baudžiamajame kodekse šie abudu straipsniai yra skirtingose Baudžiamojo kodekso dalyse. Tai reiškia, kad ir įstatymų leidėjas atskiria šituos dalykus, kas, deja, mūsų visuomenėje dar nelabai skiriama“, – tikino LAT kolegijos pirmininkė.
Pasisakydama dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių, V.Ražinskaitė sakė, kad švelnesnės bausmės paskirtos, nes asmenys teisti pirmą kartą.
„Pagal šitą Baudžiamojo kodekso straipsnį ir pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs baudą. Tai labai logiška, kadangi pats įstatymas numato, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už apysunkį nusikaltimą (o šiuo atveju tai yra apysunkis nusikaltimas) paprastai neskiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Taigi mes nepakeitėme bausmės, o iš esmės palikome tokią pačią, kokią buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas.
Čia turbūt būtina paaiškinti, pabrėžti dar tai, kad bausmė, tiksliau sankcija, yra skiriama tokio dydžio, kokia jinai galiojo šitos nusikalstamos veikos padarymo metu. Tuo metu maksimali galiojusi baudos sankcija buvo 200 MGL. Taigi, manau, kad V. Uspaskichui paskyrus 190 MGL baudą tikrai negalima sakyti, kad jinai yra maža. O visiems kitiems buvo išdalinta, taip sakant, pagal nuopelnus, – kas tiesiogiai vykdė, neteisingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tas gavo 160 MGL, t. y. žymiai daugiau nei vidurkis. Kas mažiausiai prisidėjo, gavo vidutinio dydžio bausmę. Nemanau, kad bausmės yra neteisingos“, – komentavo teisėja.
Ji taip pat akcentavo, kad procesas truko labai ilgai, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios 10 metų ir dešimtmetį kaltinamieji nežinojo savo likimo. Į tai teismas irgi privalėjo atsižvelgti. Be to, pagal teismų praktiką, laisvės atėmimo bausme turi būti baudžiami asmenys, kurie to tikrai verti, o už ekonominius nusikaltimus stengiamasi šios bausmės neskirti.
Teisėja pripažino suprantanti žmonių požiūrį į teismo verdiktą, bet teigė, kad teisininkai viską turi vertinti iš teisinių pozicijų. Be to, anot jos, visuomenė „bausmės griežtumą sieja su asmens pavarde ir kalėjimu negu su realia situacija“.
V.Ražinskaitės manymu, pagrįstas taip pat yra ir teismo sprendimas išteisinti Darbo partiją, ją reorganizavus ir pakeitus juridinį statusą.
„Nusikaltimą padarė Darbo partija. Ta Darbo partija vėliau susijungė su kita partija ir jau tapo Darbo partija (leiboristai). Įsivaizduokime, susijungė dvi partijos, toje prisijungusioje partijoje yra trečdalis naujų narių, kurie absoliučiai niekuo dėti. Jeigu mes nuteistume Darbo partiją, kaip turėtų jaustis tie žmonės, kurie niekuo dėti, kurie prisijungė? Mes negalime nuteisti to darinio, kuris nekaltas padaręs nusikaltimą“, – sakė ji.
ELTA primena, kad LAT buvusį Darbo partijos vadovą europarlamentarą V.Uspaskichą bei Seimo narį Vytautą Gapšį išteisino dėl sukčiavimo, bet jie lieka kalti dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo ir privalės sumokėti atitinkamai 6,8 tūkst. ir 3,6 tūkst. eurų baudas.
Apeliacinis teismas pakeitė 2013 m. liepą paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Darbo partijos byloje. Prieš pustrečių metų už sukčiavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą V.Uspaskichui Vilniaus apygardos teismas buvo skyręs ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, o V.Gapšiui – per 10 tūkst. eurų baudą.
