Žinoma, teisiamųjų suole atsidūrę „darbiečiai“ formaliai nebuvo išteisinti. Bet ką reiškia griežčiausiai iš kaltinamųjų nubaustam buvusiam Darbo partijos vadovui V.Uspaskichui 6,8 tūkst. eurų bauda?
Kai Vilniaus apygardos teismas politiką buvo nuteisęs realiai kalėti ketverius metus, o prokurorui tokia bausmė pasirodė per menka ir jis paprašė dar pridurti porą metų belangės, piniginė bausmė milijonieriui turėtų atrodyti tik kaip lengvas padų kutenimas.
Visi kaltinamieji išteisinti dėl sunkiausio nusikaltimo – sukčiavimo, nors teismas pripažino, kad Darbo partijos finansų apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir didžiulės sumos figūravo tik juodojoje buhalterijoje.
Bet LAT patvirtino ankstesnį teismo sprendimą, kad Darbo partija už tai nėra atsakinga, nes po 2013 metų pavasarį įvykusio reorganizavimo – susijungimo su antrine Leiboristų partija – atsirado naujas juridinis asmuo, kuriam kaltinimai jau negali būti pateikti.
Kitaip sakant, LAT pripažino tik tai, kad keli „darbiečiai“ nusižengė tvarkydami neoficialią buhalteriją, bet nesukčiavo, todėl ir baudžiami baudomis.
Ką pamanys žmonės, kai po brangiai valstybei kainavusio ilgo proceso – kratų Darbo partijos būstinėje, V.Uspaskicho pabėgimo į Rusiją, sulaikymo sugrįžus, dešimčių teismo posėdžių – priimtas toks gana švelnus nuosprendis? Iš tiesų atrodo, kad lauktas galingas driokstelėjimas virto vos girdimu pirstelėjimu.
Negana to, Darbo partija įgyja argumentų teiginiams, kad tai politinė byla. Juk ją jau nagrinėjant teismui prokuroras perkvalifikavo kaltinimus, juos sugriežtino, kad kaltinamuosius būtų galima nubausti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Bet po LAT sprendimo galima aiškinti, jog tam nebuvo jokio teisinio pagrindo ir vykdytas tik politinis užsakymas.
Kita vertus, atsiranda daug erdvės ir sąmokslo teorijoms, kad V.Uspaskichas išvengė įkalinimo sutikdamas pasitraukti iš politinio gyvenimo. Regis, jei tokie politiniai mainai iš tiesų būtų įvykę, juose neišvengiamai turėtų dalyvauti poveikio teismams svertus savo rankose laikanti prezidentė D.Grybauskaitė.
Tiesa, šalies vadovė paskubėjo netiesiogiai užsipulti LAT sprendimą – pareiškė, jog sukčiauti ir vogti Lietuvoje kol kas apsimoka. Tačiau vargu ar tai išsklaidys visas sąmokslo teorijas.
Žinoma, lieka neatsakyta į turbūt svarbiausią klausimą, kaip juodojoje buhalterijoje galėjo atsirasti į apskaitą neįtraukti 24 mln. litų (beveik 7 mln. eurų).
Jeigu iš tiesų tai buvo ES paramą gavusių verslo bendrovių vadinamasis atmilžis „darbiečiams“, didesnio masto politinę korupciją net būtų sunku įsivaizduoti. Už tai turėtų grėsti didžiulės įkalinimo bausmės.
Teismui apsiribojus piniginėmis baudomis susidaro įspūdis, kad „darbiečiai“ viso labo nesurašė kažkokių skaičiukų į oficialią buhalteriją, o jų korupcijos prokurorai bent jau nesugebėjo įrodyti.
Aišku, V.Uspaskichas ir V.Gapšys vis dėlto nuteisti baudžiamojoje byloje. Bet daugybė žmonių nelabai skiria administracinių baudų, pavyzdžiui, už Eismo taisyklių pažeidimą, nuo piniginių bausmių pagal Baudžiamąjį kodeksą, todėl jiems ir „darbiečių“ nusikaltimas neatrodys rimtas.
Opozicija, aišku, pasistengs išspausti sau kiek įmanoma daugiau naudos. Konservatorių atstovas A.Kubilius pranešė, kad renkami parašai neeilinei parlamento sesijai sušaukti, kad būtų pradėta Seimo nario V.Gapšio apkaltos procedūra.
Iš tiesų įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažinus „darbietį“ kaltu baudžiamojoje byloje, atsiranda formalus pagrindas apkaltos būdu atimti iš jo parlamentaro mandatą.
Galima ginčytis, ar Seimas privalo tai daryti, kai V.Gapšys nuteistas už veiką, atliktą jam nebūnant parlamentaru, bet artėjant naujiems rinkimams opozicijai svarbiau patys debatai dėl apkaltos. Jau vien todėl valdančioji dauguma nesutiks jos pradėti.
Bet tai suteiks progą opozicijai per rinkimų vajų nuolat priminti, kad V.Gapšys nusipelnė apkaltos, tik valdančiųjų buvo išsuktas nuo politinės atsakomybės.
Gal net Darbo partijai būtų naudingiau, jei jis pats atsisakytų Seimo nario mandato.
Bet kol kas nėra jokių požymių, kad taip ir įvyks. Priešingai, Darbo partija rengiasi kuo garsiau trimituoti, kad byla buvo politinė, dešimt metų nepagrįstai stengtasi ją žlugdyti, o teismas dabar politikus beveik išteisino.
Kaip tai paveiks rinkimų rezultatus? Ko gero, priešingi teismo sprendimo vertinimai vieni kitus neutralizuos ir „darbiečiai“ nei išpeš daug naudos, nei patirs žalos – jiems simpatizuojantys rinkėjai nenusigręš, bet naujų rėmėjų kažin ar pavyks pritraukti.
Padėtis pasikeistų, jei AT imtų nagrinėti naują prokurorų kasacinį skundą ir, tarkime, prieš pat Seimo rinkimus panaikintų švelnų LAT nuosprendį „darbiečiams“. Bet tokia sprogusi bomba pasėtų naujų įtarimų, kad teisėsauga nesugeba atsispirti politikų įtakai ir nuolat pasitelkiama jų kovose.
