Pasitikėjimas valdžia – didžiausias per du dešimtmečius

Naujienų agentūros ELTA užsakymu sausio 4-14 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, šiemetinį sausį 15 metų ir vyresni šalies gyventojai labiausiai pasitikėjo Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 89 proc.), Bažnyčia (72 proc.), krašto apsauga (66 proc.). Po 64 proc. apklaustųjų pasitiki Prezidento institucija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Lietuvos žiniasklaida ir policija pasitiki 63 proc. respondentų. Dar 62 proc. nurodė pasitikį Lietuvos banku, po 60 proc. – Konstituciniu Teismu ir „Sodra“.

Savivaldybėmis pasitiki 58 proc., Valstybės saugumo departamentu – 55 proc. gyventojų. Daugiau nei pusė – po 51 proc. – pasitiki Valstybės kontrole ir Lietuvos Vyriausybe. Kiekviena iš šių institucijų pasitiki daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų. Dar yra trys institucijos, kuriomis gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki – Specialiųjų tyrimų tarnyba, prokuratūra ir profsąjungomis. Kitomis institucijomis gyventojai daugiau nepasitiki, nei pasitiki.

Labiausiai šalies gyventojai, kaip ir ankstesniais mėnesiais, nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 63 proc.) ir komerciniais bankais (52 proc.).

Anot sociologų, lyginant su praėjusių metų gruodžio mėnesio apklausos rezultatais, labiausiai (8 procentiniais punktais) padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Vyriausybe. Šiuo metu Vyriausybe pasitiki kiek daugiau nei pusė apklaustų gyventojų – 51 proc. Sociologai atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius 20 metų (nuo 1996 metų sausio) tai pats geriausias Vyriausybės vertinimas – panašūs žmonių vertinimai buvo tik 1998 metų sausį (tada pasitikėjo 49 proc.) ir 2015 metų balandį (50 proc.).

Politologas Alvidas Lukošaitis tokį socialdemokratų vadovaujamos 16-osios Vyriausybės populiarumą vadina fenomenu ir sieja su Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus personalija.

„Galime kalbėti remdamiesi tam tikromis įprastinėmis klišėmis. Tokiais atvejais viena iš klišių yra būtent tai, kiek asmuo, žmogus traukia organizacijos, institucijos ir t. t. reitingus. Tokia išeiga sociologams, politologams ir politikams gerai žinoma. Aišku, ateina laikas, kai tas pats žmogus, kuris traukia į viršų kažkieno reitingus, gali traukti į apačią, dugną. Tai vadovaujantis tokiu požiūriu pirmiausiai pastebėčiau tokį akcentą, kad žmonėms ilgą laiką aukščiausiu lygiu buvo brukama labai rafinuota, sunkiai suprantama valstybės valdymo sampratos politika. Žmonės to nesuprasdavo, neperkąsdavo, jų sąmonėje tarsi formavosi du pasauliai (jų pasaulis ir tas aukštasis politikos pasaulis, kuris nesuprantamas, ir tebūnie jis tiems, kurie jį tvarko). Tai atėjus A. Butkevičiui daug kas pasikeitė, nes žmonės pamatė labai žmogišką politiką, kai kuriais atvejais savo kalbėsena, elgsena jis yra per daug žmogiškas, per daug suprantamas savo nuoširdumu, atvirumu ir kalbėsenos bei elgsenos stilistika“, – Eltai komentavo politikos ekspertas.

Dėl to, anot politologo, tokiomis savybėmis pasižymintis ir konstruodamas tokį santykį su rinkėjais, visuomene vienareikšmiškai į viršų traukia ir visos institucijos (šiuo atveju – Vyriausybės) pasitikėjimo reitingus.

„Tai yra neįprasta. Sakykime, tam tikra, santykine, prasme išskirtiniai reitingai buvo ir Algirdo Mykolo Brazausko vyriausybių, bet tenai viskas buvo grindžiama, viskas rėmėsi kitkuo – viskas buvo grindžiama tam tikra tvirtybe, aiškiu tam tikrų pozicijų kategoriškumu tam tikrais klausimais. Visais šiais klausimais šiandien viskas yra kitaip, ir žmonės viską supranta. Tai tam tikras fenomenas, kurio nepaaiškins nei sociologai, nei bet kas kitas. Pirmiausia viskas grindžiama paprastu žmogiškumu, nors kalba aukštą postą užimanti figūra iš tribūnų“, – lygino pašnekovas.

A. Lukošaitis taip pat svarstė, kad visuomenei yra atsibodusi „sudėtinga politikos konstravimo mašina“, jai reikia su kasdienybe susijusios valstybės, o valdžiai tai paprastai padaryti nepavyksta. Tuomet esą atsiranda lyderis, kuris viską sugeba paaiškinti paprastai.

„Toje jų kasdienybėje kažkas iš politikos sferos, pasaulio siunčia paprastus signalus – paprastomis kalbomis, neįmantriomis kalbomis, paprastais žodžiais ir manieromis. Dabartiniam Premjerui tai puikiai pavyksta, ir žmonės čia įžiūri kažką tokio jiems nesvetimo, priimtino. Kažkokių įspūdingų Vyriausybės darbų (nesvarbu kokiomis formomis) neįžiūrėčiau, ir toje situacijoje manau, kad viską galima paaiškinti tam tikru Premjero asmens fenomenu. Būtent tokie procesai ir vyksta kalbant apie tam tikras nuomones, vertinimus ir pan.“, – tikino A. Lukošaitis.

Kaip analogiją politologas pateikė ekspremjerą konservatorių Andrių Kubilių, kai esą nesvarbu, kaip dirbs jo vadovaujama Vyriausybė, tačiau šis politikas dėl savo nepatrauklumo, nepriimtinumo visuomenei jos reitingą visą laiką trauks žemyn.

ELTA primena, kad dabartinė Vyriausybė taip gerai vertinama kaip ir 1996 metų sausį, kai valdžioje buvo Lietuvos demokratinė darbo partija, o Ministrų Kabinetui, šeštajai Vyriausybei, vadovavo Adolfas Šleževičius.

Be to, pasak A. Lukošaičio, Premjero A. Butkevičiaus reitingai, požiūris į Vyriausybę bus pagrindinis argumentas, koziris konstruojant visas priemones rudenį vyksiančių Seimo rinkimų kampanijos metu.

Dar per pastarąjį mėnesį 6 procentiniais punktais pagerėjo Seimo, Lietuvos banko, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei teismų vertinimas. 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių prokuratūra ir policija, o 4 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių Bažnyčia, krašto apsauga ir Lietuvos žiniasklaida.

Per pastarąjį mėnesį nepablogėjo nė vienos iš 21 analizuojamos institucijos vertinimas.

Su Artūro Zuoko palikimu besitvarkančiam Vilniaus merui Remigijui Šimašiui ir verslininkui Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui – rinkėjų niuksas per reitingus.

Gyventojų, palankiai vertinančių Kauno merą V. Matijošaitį, sumažėjo 9 procentiniais punktais, o R. Šimašių – 5 procentiniais punktais.

R. Šimašius bendroje populiariausių visuomenės veikėjų eilėje buvo penktas, o V. Matijošaitis – dvyliktas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė Jūratė Novagrockienė didesnį R. Šimašiaus populiarumą aiškino bendrai sostinei būdingu didesniu dėmesiu ir partijos populiarumu. Politologė taip pat atkreipė dėmesį į R. Šimašiaus viešuosius ryšius, jo aktyvumą socialiniuose tinkluose.

„Kita vertus, jis kaip meras gavo labai sudėtingą palikimą, nes A. Zuokas buvo prikūręs labai daug projektų, kai kurie gal buvo „dramblio“ projektai, kai kurie jų – sunkiai įvykdomi, gigantiški ir, natūralu, kad vilniečiams gal atrodo, kad jis gal ne visada su jais susidoroja“, – kalbėjo J. Novagrockienė.

Tarp sudėtingų klausimų politologė minėjo „Air Lituanicą“, vaikų darželių problemą.

„A. Zuokas mokėdavo parodyti: štai, čia aš padariau, pavyzdžiui, Gedimino prospektą pagražinau, o R. Šimašius, matyt, sprendžia įvairiausius neužbaigtus arba primestus klausimus, ir jis nedemonstruoja, ką jis čia tokio padarė“, – sakė J. Novagrockienė.

Kita vertus, politikos mokslų ekspertė pažymėjo, kad bendroje reitingų eilėje R. Šimašius lieka gana aukštai. Jos vertinimu, jo reitingas yra susijęs su Liberalų sąjūdžio partijos populiarumu.

Tuo tarpu V. Matijošaitis, pasak J. Novagrockienės, atėjo su mažiau žinoma politine jėga ir nėra palaikomas politinės partijos, kuri būtų savaime populiari.

„Be to, jis nėra tas, kuris labai daug viešai kažką demonstruotų, skelbtų. Jis sakė esąs verslininkas ir projektų nerašąs, o pradedąs dirbti. Kadangi tie darbai nelabai matomi, nebent tai, kad Kauno gatvės lyg jau yra taisomos, tai galima daryti prielaidą, kad jam tiesiog nepadeda nei partinė jėga toliau palaikyti savo reitingus, ir su viešaisiais ryšiais reikia stipriau dirbti“, – sakė politologė.

Tuo tarpu didžiausio rinkėjų palaikymo šuolio sulaukė europarlamentaras Antanas Guoga. Jo palankumas išaugo 7 procentiniais punktais. Jis populiariausiųjų eilėje buvo devintas.

Augantį A. Guogos populiarumą politologė J. Novagrockienė aiškino jo asmenybės išskirtinumu. Nors prie to irgi prisideda jo partijos, Liberalų sąjūdžio, populiarumas.

„A. Guoga yra neeilinė asmenybė. Pažiūrėkime, kaip toks visai nežinomas veidas, keistas milijonierius, kažkoks lošėjas staiga įsiveržė į politinę areną. Bet jis yra labai patrauklus visuomenei, ir tam tikra prasme man asocijuojasi netgi su Viktoru Uspaskichu. Jis moka labai paprastai kalbėti žmonėms, atliepti aktualiausius visuomenei klausimus. Plius jis irgi yra Liberalų sąjūdžio narys, kadangi pati partija yra populiari, manau, tai jam prideda taškų“, – aiškino J. Novagrockienė.

Šiek tiek mažiau – 4 procentiniais punktais pagerėjo dviejų politikų vertinimai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininko A. Zuoko, o 3 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino Vytautą Landsbergį.

Kitų politikų vertinimai nepasikeitė ar pokyčiai yra paklaidos ribose.

2016 metų sausį suaugę šalies gyventojai labiausiai – 72 proc. – palankiai vertino kadenciją baigusį Prezidentą Valdą Adamkų, 65 proc. – Prezidentę Dalią Grybauskaitę, 63 proc. – Premjerą Algirdą Butkevičių, 56 proc. – vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį, 55 proc. – Vilniaus miesto merą R. Šimašių, 54 proc. – Liberalų sąjūdžio vadovą Eligijų Masiulį, 53 proc. – ekonomistę Aušrą Maldeikienę ir 51 proc. – europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę.

Daugiausiai – 72 proc. – nepalankių vertinimų sulaukė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis, 68 proc. – Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, 67 proc. – Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, 64 proc. – buvęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, 62 proc. – konservatorių garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis ir 60 proc. – buvęs sostinės meras A. Zuokas.

Jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, 5 proc. barjerą peržengtų ir į jį patektų penkios partijos, rodo naujausia visuomenės nuomonių apklausa.

Jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, ketvirtadalis, arba 26 proc., 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų balsuotų už šiuo metu valdžioje esančią, didžiausią valdančiąją partiją Lietuvos socialdemokratų partiją. Antroje vietoje būtų Liberalų sąjūdis, kuriuos palaiko kiek daugiau nei dešimtadalis, arba 13 proc. apklaustų gyventojų.

Mažesnį šalies gyventojų palaikymą turi šios trys partijos: dešimtadalis respondentų palaiko Darbo partiją, 9 proc. – Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus bei 6 proc. – partiją Tvarka ir teisingumas.

5 procentai iš visų apklaustų suaugusių šalies gyventojų per Seimo rinkimus palaikytų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Dar 3 proc. apklaustųjų nurodė, kad balsuotų už Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Daugiau nei po 1 proc. respondentų teigė ketiną balsuoti už Lietuvos žaliųjų partiją bei už Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus).

26 proc. respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba nesą apsisprendę, už ką balsuotų.

Seimo rinkimai vyks šių metų spalį.

Kad partija patektų į Seimą, jai reikia peržengti 5 proc. rinkėjų balsų barjerą.