Tai siūlo Seimo narė socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė,
įregistravusi Baudžiamojo kodekso pataisą, kurioje numatyta, kad
moters lytinių organų žalojimas, remiantis religiniais
įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis, būtų
laikomas nusikaltimu.
Jos teigimu, projekto priėmimas įtvirtins aiškią nuostatą, kad
moters lytinių organų žalojimas yra neteisėtas, nusikalstamas ir
baudžiamas.
Pasak G. Purvaneckienės, tarp į Lietuvą atvyksiančių pabėgėlių,
tikėtina, bus apipjaustytų moterų ir mergaičių, tačiau didžiausia
grėsmė yra ta, kad, neužkirtus kelio tokiai praktikai, gali
atsirasti asmenų, atlikinėsiančių tokias procedūras.
„Reikėtų užbėgti įvykiams už akių, kad atvažiuodami į Lietuvą
žmonės jau žinotų, kad šito Lietuvoje negalima nei atlikti, nei
organizuoti. Manau, kad siūloma atsakomybė iki 12 metų įkalinimo
būtų gera prevencinė priemonė“, – penktadienį spaudos
konferencijoje Seime sakė parlamentarė.
Ji pastebi, kad, pavyzdžiui, numatyta, jog Lietuva priims
pabėgėlių iš Eritrėjos. „Eritrėjoje beveik visos moterys ir
mergaitės yra apipjaustytos“, – sakė Seimo narė.
Eritrėjoje, UNICEF duomenimis, šias procedūras patiria 83 proc.
15-49 metų amžiaus moterų ir mergaičių, tarp jų 98 proc.
musulmonių, 89 proc. katalikių ir 83 proc. kitų krikščionių.
Savo medicininėje praktikoje susidūrusi su nuo tokių procedūrų
nukentėjusiomis moterimis gydytoja ginekologė dr. Kornelija
Mačiulienė norėtų, kad kuo daugiau būtų aiškinama apie tai
moterims, kurios ruošiasi tekėti už kitos kultūros vyrų.
Kalbėdama apie tokių procedūrų žalą sveikatai, ji sakė, kad
visos moterys kenčia nuo pilvo skausmų, yra skausmingos
menstruacijos, apsunkintas šlapinimasis, yra pastojimo problema,
labai sunkūs lytiniai santykiai, nemažai moterų žūsta pirmųjų
lytinių santykių metu, gimdant yra daug akušerinių komplikacijų,
žūsta naujagimiai.
„Visą laiką moterys prisimena tą traumą“, – akcentavo K.
Mačiulienė.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu
pasaulyje patyrė tokius apipjaustymus nuo 100 iki 140 mln.
mergaičių ir moterų, kasmet apie 3 milijonams gresia patirti šias
procedūras.
G. Purvaneckienės pateiktais duomenimis, ES specifines normas
dėl baudžiamosios atsakomybės už moterų lytinių organų žalojimą yra
priėmusios šios šalys: Airija, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija,
Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Kipras, Švedija.
Šiuo metu Civiliniame kodekse straipsnyje „Teisė į kūno
neliečiamumą ir vientisumą“ nurodoma, kad fizinis asmuo yra
neliečiamas. Be paties asmens (o asmeniui esant neveiksniam – be jo
atstovo pagal įstatymą) valios ir laisvo sutikimo negalima atlikti
intervencijos į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalių. Sutikimas
chirurginei operacijai turi būti pareikštas raštu.
Baudžiamajame kodekse numatyta nusikaltimo sudėtis saugo tokią
vertybę kaip žmogaus sveikata. Įstatymas saugo žmogaus sveikatą nuo
trečiųjų asmenų kėsinimosi, tačiau savęs žalojimas nenumato
baudžiamosios atsakomybės.