Ypatingas dėmesys šventėje skiriamas sočiam valgymui – juk sotumas per Užgavėnes lemia gerus metus. Kas blynais vaišinasi, kas „Šiupinyne“ mįslę įminę skanią košę kabina, kas patys sau ir savo draugui blyną kepa.
Šventės svečių taip pat laukia įspūdingo dydžio – maždaug 60 centimetrų pločio ir 1 metro aukščio plonų lietinių blynų tortas. Jam prireikė beveik 1 tūkst. blynų, kurie sulipdyti aviečių uogiene.
Šventės dalyviai turi galimybę išbandyti jėgas tradicinėse Užgavėnių rungtyse, konkursuose ir žaidimuose, pasigaminti Užgavėnių kaukę, pajodinėti muziejaus arkliukais. Jie kviečiami dalyvauti kaukių konkursuose, mat renkamos linksmiausios ir iškalbingiausios Užgavėnių kaukės.
Užgavėnių šventė neįsivaizduojama be Lašininio ir Kanapinio kovos. Kanapinis – pavasario ir susilaikymo simbolis, o Lašininis – sotumo ir žiemos.
Kanapinis Rumšiškėse nugalėjo Lašininį ir taip prikvietė išsiilgtą pavasarį. Kad greičiau žiema baigtųsi ir visas blogis bei tamsa išnyktų, sudegintas tamsos ir blogio simbolis – Morė.
Šventės organizatoriai susirinkusiems pasakoja ir Užgavėnių tradicijas. Liaudies išmintis byloja, jog per Užgavėnes būtina daug valgyti ir linksmintis, tačiau negalima dirbti – kitaip nelaimės užklups. Senovėje žmonės tikėjo, kad galėjai susilaukti įvairių nelaimių: sukirmys lašiniai, pirštai tvinksės, vištos daržus kapstys, vėjai stogus plėšys.
Ypatingas dėmesys šventėje skiriamas sočiam valgymui – juk sotumas per Užgavėnes lemia gerus metus. Kas blynais vaišinasi, kas „Šiupinyne“ mįslę įminę skanią košę kabina, kas patys sau ir savo draugui blyną kepa.
