Krematoriumą sostinės Olandų gatvėje, geologinio draustinio prieigose ir parko zonoje, statyti užsimanę verslininkai čiupo Vilniaus miesto valdžią už gerklės.
Per šią savaitę vykusį miesto tarybos posėdį turėjo būti priimta Miesto plėtros komiteto rezoliucija, skelbianti, kad savivaldybė stabdo Aplinkos apsaugos agentūros pradėtą poveikio aplinkai vertinimo procedūrą dėl kremavimo linijos Vilniaus laidojimo namuose statybos.
Meras Remigijus Šimašius netikėtai pareiškė, kad tokios rezoliucijos neprasmingos ir valdančioji dauguma – Liberalų sąjūdžio nariai – jos neparėmė.
Nors dauguma Olandų ir aplinkinių gatvių gyventojų šiurpsta vien nuo minties, kad jiems pro langus teks regėti per metus 2 tūkstančius dūmais į dangų išlekiančių mirusiųjų vėlių, atrodo, jog kremavimo linijos idėja užsidegę ritualinių paslaugų teikėjai atkakliai mina takus pas sostinės politikus.
Neseniai apie ketinimus prie Vilniaus statyti palaikų deginimo įrenginį prabilo ir Kėdainių krematoriumo vadovai, turintys tokios veiklos patirties.
Kur geriausia statyti krematoriumą, kad jis negąsdintų gyventojų, nesukeltų taršos pavojaus aplinkai, ir kokių grėsmių iškyla jį pastačius arti gyvenamųjų kvartalų?
„Sostinė“ kalbėjosi su Kėdainių krematoriumo direktoriumi Vyteniu Labanausku.
– Ar jau nusižiūrėjote vietą Vilniuje, kur siūlysite statyti krematoriumą?
Teko girdėti, kad dairotės į Žirnių gatvę?
– Tiktų ir ten, ir kitose vietose, kurios yra toli nuo centro, bet susisiekti patogu.
Dairomės į pramonines zonas, atokias apylinkes.
Svarbiausia – neišgąsdinti, nesuerzinti žmonių, nepakenkti gamtai. Tokiais principais vadovavomės, kai statėme krematoriumą Kėdainiuose.
Jis nutolęs per tris kilometrus nuo artimiausių namų, veikia grynai pramoninėje zonoje. Net ir tomis sąlygomis ilgai teko vykdyti poveikio aplinkai tyrimus, diskutuoti su bendruomene, derinti įvairius dokumentus.
– Olandų gatvėje kremavimo liniją įdiegti siekianti Vilniaus laidojimo namus valdanti bendrovė „Ritualas“ teigė, kad šiuolaikinės technologijos leidžia deginti palaikus saugiai, esą net dūmelis nepasirodys. Gal vilniečiai be reikalo baiminasi, kad teks kvėpuoti sudegintų negyvėlių dūmais?
– Šiuolaikinės technologijos iš tiesų leidžia kremuoti palyginti saugiai, nedarant žalos aplinkai. Tačiau net ir kokybiška technologija gali sugesti.
Krematoriumo krosnyje gali įvykti gedimų, avarijų. Pas mus irgi taip buvo nutikę. O avarijos atveju viskas, kas dega krosnyje, pro kaminą pasipila į aplinką.
Dėl to ir svarbu krematoriumą statyti kuo atokiau nuo gyvenamųjų kvartalų ar vietų, kuriose susitelkia daug žmonių.
Jei tokioje vietoje kaip Olandų gatvė atsirastų krematoriumas, gedimo, avarijos atveju teršalai turbūt nusėstų ant Užupio, kuris išsidėstęs žemoje vietoje ir šiaip kenčia dėl kietųjų dalelių atakų.
– Kremavimo linijos Vilniaus centre šalininkai teigia, kad taip Vilniaus gyventojams būtų patogu paversti pelenais mirusius savo artimuosius. Ir atsisveikinti su jais gražu Gedimino ir Trijų Kryžių kalnų kaimynystėje, ošiant šimtamečiams parko medžiams.
– Taip, gražu. Bet svarbiausia yra atsižvelgti į ekologines sąlygas, poveikį aplinkai. O dėl patogumo ir laiko – juk palaikai nebevežami arklių traukiamais vežimais.
Lietuva nėra didelė šalis. Pavyzdžiui, Kėdainiai – miestas Lietuvos viduryje, iš visos šalies čia netoli atvežti palaikus ir parsivežti pelenus urnoje.
Pastačius krematoriumą Vilniaus pakraštyje būtų sugaištama ne ilgiau kaip pusvalandis ar dar mažiau.
Pagaliau dar ankstoka kalbėti apie masinį palaikų kremavimą. Nors šis laidojimo būdas ir populiarėja, statistika rodo, kad Lietuvoje deginami tik vieni iš dešimties mirusiųjų palaikų – tai nėra daug.
– Kada ketinate pastatyti krematoriumą prie Vilniaus? Koks būtų jo pajėgumas?
– Apie tai dar anksti kalbėti. Krematoriumai prie Vilniaus ir Klaipėdos – kol kas tik idėja. Kėdainiuose įdiegtos dvi kremavimo linijos, kol kas veikė tik viena, tokio pajėgumo užteko.
Kėdainių krematoriumo abiejose linijose galėtų būti atlikta 8 tūkstančiai kremavimų per metus. Praėjusiais metais buvo atlikti 3502 kremavimai.
Kol kas tikrai nėra būtinybės Lietuvoje pristatyti daug krematoriumų, kremavimo linijų. Tiesa, tendencija laidoti ne kūną, o pelenus Lietuvoje populiarėja.
Bet poreikis dar nėra toks didelis, kad reikėtų skubėti statyti naujus krematoriumus – ypač sostinės centre. Tai būtų keistas pasirinkimas.
