Žodžių apie kyšį kaina – skirtinga

Apie duotus kyšius yra atviravęs ne vienas garsus Lietuvos žmogus, bet tai mažai ką sudomino. Tik sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtei tokio prisipažinimo kaina gali būti didžiulė – postas.

Seimo narys K.Glaveckas tvirtino dabar tikrai neprisimenantis, kad 2002 metais dalyvaudamas internetinėje konferencijoje prasitarė, jog yra davęs kyšį.<br>T.Bauro nuotr.
Seimo narys K.Glaveckas tvirtino dabar tikrai neprisimenantis, kad 2002 metais dalyvaudamas internetinėje konferencijoje prasitarė, jog yra davęs kyšį.<br>T.Bauro nuotr.
Sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė, viešai pasakiusi apie prieš kelerius metus duotą kyšį medikams, prisidarė bėdų, kurios pakenks jos karjerai.<br>D.Umbraso nuotr.
Sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė, viešai pasakiusi apie prieš kelerius metus duotą kyšį medikams, prisidarė bėdų, kurios pakenks jos karjerai.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Dalia Gudavičiūtė („Lietuvos rytas“)

Feb 8, 2016, 6:33 AM, atnaujinta Jun 8, 2017, 9:37 PM

„Jei asmuo pasakė, kad davė kyšį, tai nereiškia, jog tai bus pripažinta nusikaltimu“, – tvirtino „Lietuvos ryto“ kalbinti teisininkai.

Advokatai pataria po tokio pareiškimo tylėti arba juokauti. Be to, galima aiškinti, kad taip buvo siekiama sukelti visuomenės diskusijų.

Tačiau iki šiol po tokių pareiškimų jokių diskusijų nekildavo.

Neprisimena taip kalbėjęs

2002 metais internetinėje konferencijoje su skaitytojais valandą bendravo dabartinis Seimo narys Kęstutis Glaveckas.

Po konferencijos išplatintoje publikacijoje teigiama, kad politikas pasakė davęs kyšį – taip pavadintas ir pats straipsnis.

„K.Glaveckas sparčiai atsakinėjo į klausimus ir netgi prisipažino kadaise davęs kyšį.

Politikas teigė tikįs, kad Lietuva jau išlipo iš ekonominės duobės ir po dvidešimties metų tikrai bus tokia valstybė, kokia šiuo metu yra Belgija ar Olandija“, – rašoma portale.

Tačiau šią savaitę „Lietuvos ryto“ pakalbintas K.Glaveckas neprisiminė nei savo žodžių, nei pačios konferencijos: „Nesąmonė, negali būti. Aš nuo pirmos dienos Seimo narys. Net neįsivaizduoju – „duoti kyšį“. Logiškai nesusigaudau. Kaip aš galiu sakyti davęs kyšį?“

„Jei teisingai suprantu, jokių tokio pareiškimo padarinių nebuvo, jokios tarnybos nesusidomėjo?“ – paklausiau politiko.

„Kuo čia dėtos tos tarnybos?

Ar aš – objektas tarnyboms?“ – piktinosi Seimo narys ir paskubėjo baigti pokalbį.

„Primokėdavo“ medikams

Prieš šešerius metus Kovo 11-osios Akto signataras, tuometis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas šviesaus atminimo Bronislovas Lubys irgi viešai prisipažino mokėjęs gydytojams.

„Aš lygiai taip pat esu primokėjęs, kai reikėjo. Manau, kad kiekvienas iš jūsų už mamas ar už tėčius taip pat esate primokėjęs, gal ir patys už save. Tai nėra pats geriausias dalykas, bet, deja, šiandien mūsų visuomenėje tai egzistuoja“, – dėstė B.Lubys kalbėdamas apie medicinos pertvarkos problemas.

Šią savaitę „Lietuvos ryto“ kalbinti du B.Lubio bendražygiai neprisiminė, kad dėl šio pareiškimo būtų buvę kokių nors teisinių pasekmių. Jų aiškinimu, „Achemos grupės“ įkūrėjas buvo turtingas žmogus ir gydėsi tik privačiose medicinos įstaigose, ten greičiausiai legaliai sumokėdavo į kasą.

Pavyko išvengti baudų

Dainininkas Egidijus Dragūnas-Selas prieš trejus metus socialiniame tinkle prisipažino net du kartus davęs kyšį kelių policijos pareigūnams ir taip išvengęs baudų už taisyklių pažeidimus.

„LT siaučia kelių policija. Šiandien sumokėjau kyšį du kartus po 50 Lt. Kalbėjau telefonu... Darom akciją, kad būtų pigiau. Kiekvienas, kuris pamato policijos patrulį, privažiuojat ir savo noru duodat 10 litų.

Daug pigiau... ir vilkai sotūs, ir avys linksmos. Nors iš tikro geri tie mūsų policininkai – susitarti galim. Pagarba“, – dainininką citavo žiniasklaida.

Netrukus Policijos departameno Imuniteto valdybos viršininkui Donatui Malaškevičiui žurnalistai pateikė klausimą, kaip ketinama reaguoti į tokį E.Dragūno prisipažinimą.

„Reikės pasidomėti, ar jis nesutiktų duoti parodymų ir detalizuoti. Tikiuosi, jis teigiamai žiūrės į mūsų kvietimą duoti parodymus“, – kalbėjo pareigūnas.

Paklaustas, ar tokio viešo pareiškimo neužtektų pradėti tyrimą, D.Malaškevičius neatsakė.

Vakar „Lietuvos rytui“ E.Dragūnas-Selas teigė negalįs prisiminti, kad būtų turėjęs kokių nemalonumų dėl savo pareiškimo: „Duoti kyšį labai patogu. Be to, gyvename vargingoje šalyje, kur reikia duoti kyšį, kad žmonės pragyventų ir neemigruotų.“

Paaiškino, ką turėjo galvoje

Žurnalistė Aurelija Simutis televizijos laidoje yra prisipažinusi davusi kyšį Teisingumo ministerijos darbuotojams už tai, kad jai po vedybų būtų leista turėti pavardę su vyriška galūne.

Po šio žurnalistės pareiškimo buvo pranešta, kad pradėtas tyrimas dėl kyšio davimo.

Tačiau netrukus viskas nutilo. Mat A.Simutis viešai paaiškino, ką turėjo galvoje kalbėdama apie duotą kyšį: „Tai buvo mano jėgų, laiko ir sveikatos „kyšis“ keistai sistemai. Bet mano toks charakteris – jeigu jau ko nors labai trokštu, dažniausiai pasiekiu.“

Į tokius pareiškimus teisėsauga nereaguoja

Raimundas Jurka

Mykolo Romerio universiteto baudžiamosios teisės profesorius

„Įstatymuose aiškiai sakoma: kai tik paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, pareigūnai, prokuratūra, policija ar kita teisėsaugos institucija turi imtis priemonių tą veiką nustatyti.

Formaliai vertinant, jeigu aukštas politikas viešai pasako: „Ko nors prašiau ir daviau dešros, saldainių ar pinigų“, tai yra kyšis. Bet praktikoje į tokius pareiškimus net nereaguojama.

Ar iš tokio pareiškimo aiškėja nusikaltimo požymiai? Lyg ir taip. Bet teisininkas supranta, kad jei asmuo žurnalistams pasakė: „Taip, ir aš esu davęs kyšį“, toks prisipažinimas negali būti laikomas savarankišku kaltės įrodymu. Pareigūnas žino, kad reikės aiškintis, kam buvo duota, kas buvo duota, kaip duota, o žmogus atsakys: „Aš pajuokavau!“

Taigi iš anksto aišku, jog tai bus „tamsi byla“ – teisininkai taip vadina bylas, kurios niekada nepasieks teismo.

Todėl Lietuvoje įsigalėjo praktika, kad tokie vieši pareiškimai nėra pakankamas pagrindas pradėti tyrimą. Aš su tuo nesutinku. Mano nuomone, tyrimą reikėtų pradėti, aiškintis ir tik tuomet svarstyti, ar jį nutraukti.

Turime parodyti, kad tokie veiksmai netoleruotini. Apie kokią kovą su korupcija tuomet galima kalbėti?“

Geriausia tylėti ir nesivelti į diskusijas

Egidijus Losis

Mykolo Romerio universiteto teisės daktaras, advokatas

„Jei asmuo viešai pareiškė davęs kyšį, geriausias gynybos būdas yra tylėti – tegu teisėsauga aiškinasi pati. Patys ikiteisminio tyrimo subjektai turėtų įrodinėti, koks, kaip ir kam buvo duotas kyšis.

Paisydamas kliento interesų, aš jam duočiau būtent tokį patarimą. Bet jeigu tokį viešą prisipažinimą padaręs asmuo yra garsus politikas, jis gali pasiteisinti: „pajuokavau“, „iš konteksto iškrito“. Jokios atsakomybės ar teisinių pasekmių tai nesukels. Tiktų ir argumentas: „Tokiu prisipažinimu norėjau sukelti diskusiją.“

Tiesa, teisiškai tokie pareiškimai nei padėtų, nei pakenktų, bet galbūt tai būtų pasiteisinimas visuomenei.“

Specialiųjų tyrimų tarnyba skelbia sumas litais

* Visuomenės apklausos rodo, kad šiuo metu du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, jog kyšio davimas padeda išspręsti problemas. Tokią nuomonę yra pareiškę 54 proc. valstybės tarnautojų ir 43 proc. verslininkų.

* Vis dėlto per pastaruosius 10 metų dvigubai padaugėjo žmonių, kurie neduotų kyšio.

* Specialiųjų tyrimų tarnybos interneto svetainėje galima rasti išsamios informacijos apie kyšių dydžius, tačiau jie nurodomi litais. Iki euro įvedimo Lietuvoje labiausiai paplitę kyšiai buvo 500 ir 1000 litų, mažiausiai populiarūs – 30 ir 100 litų.

* Informacijos apie kyšių dydžius eurais dar nėra.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.