Vilniaus apygardos teismas atmetė prokurorų skundą ir paliko galioti žemesnės teismo instancijos sprendimą, kuris konstatavo, kad pareigūnai skubotai ir nepagrįstai nusprendė netirti prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbų apie tai, kad buvusiai kandidatei į generalinius prokurorus Editai Dambrauskienei galėjo būti siūloma išsipirkti postą.
Prokurorai nebuvo linkę narplioti šios istorijos. Prokurorui Gintarui Jasaičiui suplanavus Seimo valdybos narių apklausas, medžiaga buvo skubiai perimta iš jo rankų ir perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
Kaip ir tikėtasi, STT neišdrįso aiškintis į Prezidentūrą juos galėjusios atvesti skandalingos istorijos aplinkybių ir paskubėjo medžiagą nukišti į stalčius.
Užtat STT uoliai kibo tirti, ar nebuvo daromas poveikis priimant Vyriausybės nutarimą, kuriuo rudenį buvo keičiamos kurortinių zonų ribos, kurios galbūt atvėrė kelią vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose statyboms.
Dėl šio tyrimo į apklausas nutarta kviesti Druskininkų merą Ričardą Malinauską, aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką ir net premjerą Algirdą Butkevičių. Žinia apie planuojamą apklausą pastarąjį užklupo per atostogas.
Kaip nuvirto ministrė?
Iš anksto paskelbta informacija apie planuojamas politikų apklausas nustebino Seimo narį Povilą Urbšį. Buvęs aukštas STT pareigūnas tokio buvusių kolegų aktyvumo pasigedo aiškinantis minėtą E.Dambrauskienės istoriją.
Anot parlamentaro, tiek Generalinė prokuratūra, į kurią jis kreipėsi prašydamas ištirti informaciją apie tariamą išpirką, tiek STT darė viską, kad byla nebūtų pradėta: „Gal jie laukė, kada prezidentė viešai juos paragins tai daryti, kaip ragino ištirti sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės atvejį.“
R.Šalaševičiūtė pareiškė atsistatydinanti po kritikos, kai prisipažino prieš keletą metų davusi kyšį medikams. Dėl šio poelgio ministrę pasmerkė ir partijos kolegos, paragino trauktis iš posto.
Tokiam siūlymui įtakos turėjo ir pasirodžiusi informacija apie R.Šalaševičiūtę, kad ji neva ir pati įtariama reikalavusi kyšių iš ligoninės vadovų.
Vėliau paaiškėjo, kad ministrė buvo tik apklausta kaip liudytoja Šiaulių ligoninės ikiteisminiame tyrime.
Šešėlis mestas, įtarimų nėra
Panašus įtarimų šešėlis neseniai buvo mestas ir „Vilniaus prekybos“ grupei bei pagrindiniam jos akcininkui Nerijui Numavičiui. Staiga viešai paskelbta, kad prokurorai tiria verslininko veiklą dėl galimo sukčiavimo ir turto legalizavimo schemų.
Pasirodo, Generalinė prokuratūra tyrimą pradėjo dar vasaros pabaigoje, prasidėjus grupės akcininkų nesutarimams, kai Mindaugas Marcinkevičius buvusiems partneriams pažėrė kaltinimų vengus mokėti mokesčius bei dėl neskaidraus verslo.
N.Numavičiaus atstovai skubiai išplatino pranešimą, kad nei jam, nei „Vilniaus prekybai“ įtarimai nėra pareikšti – viso labo vyksta tyrimas, kuris išsklaidys kilusias abejones.
„Tikimės, kad pasibaigus tyrimui ir išsisklaidžius suinteresuotų asmenų specialiai kurstomoms abejonėms dėl veiklos skaidrumo bus pasinaudota galimybe pradėti baudžiamąją bylą prieš melagingą įskundimą atlikusį asmenį“, – vylėsi verslininkai.
Įžvelgiamas manipuliavimas
Abejonėmis, kad teisėsauga ėmė manipuliuoti informacija apie ikiteisminius tyrimus, viešai pasidalijo ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Politikas pastaruoju metu mato tendenciją, kad informacija apie bylas nutekinama fragmentiškai, viešinamos pradėtų tyrimų detalės.
Anot J.Sabatausko, nors institucijos oficialiai neskelbia pradėtų tyrimų medžiagos, nuolat prasisunkia informacija tik iš dalies pradėtų tyrimų: „Anksčiau, jeigu pasitaikydavo tokių atvejų, ikiteisminius tyrimus atliekančiose institucijose būdavo aiškinamasi, kodėl tai įvyko. Dabar pradėtų ikiteisminių tyrimų medžiagos anonsavimas tampa kai kurių institucijų darbo norma.“
Seimo komiteto vadovas retoriškai klausė: jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagos viešinimas yra skaidrumo apraiška ir norma, gal teisėsauga turi būti skaidri iki galo ir viešinti absoliučiai visą tyrimų medžiagą?
Nauji teisėsaugos pareigūnų darbo metodai glumino ir P.Urbšį. Neseniai jis „Lietuvos rytui“ pareiškė, kad teisėsauga, viešindama informaciją apie planuojamas liudytojų apklausas, užsiima ne procesiniais, o politiniais veiksmais.
Svarbu rasti aukso vidurį
Kad teisėsauga turi labai atsakingai elgtis su ikiteisminio tyrimo medžiaga, įsitikinęs ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto profesorius Raimundas Jurka.
Anot teisininko, paskelbta informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą vieno ar kito asmens atžvilgiu ar juolab kvietimas į apklausą jokiu būdu nereiškia jo kaltės, tačiau tokia informacija gali padaryti žalos.
R.Jurka atkreipė dėmesį, kad įstatymai draudžia skelbti informaciją apie ikiteisminį tyrimą, bet yra generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos, kada vis dėlto tam tikra informacija gali būti atskleista: „Bet tos rekomendacijos labai nekonkrečios, kriterijai labai neaiškūs, subjektyvūs.“
„Lietuvos ryto“ kalbinto profesoriaus teigimu, labai sudėtinga rasti priimtiną vidurį: „Ko gero, visuomenei privaloma pateikti informaciją apie atliekamus tyrimus. Ji turi matyti, kad tam tikri atvejai tiriami, kad reaguojama. Kitaip kiltų abejonių, ar prokurorai nesėdi sudėję rankų.
Tačiau labai svarbu, kad būtų kruopščiai pamatuota, kiek tos informacijos galima pateikti, nepakenkiant ne tik tyrimui, bet ir su juo susijusiems asmenims ar bendrovėms.“
