Kauno apygardos teisme antradienį surengtas pirmasis posėdis po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo.
Kūdikio netekę tėvai Egidijus ir Kristina Drėzai prašo iš ligoninės priteisti milijono eurų neturtinę ir 4,4 tūkst. eurų turtinę žalą, susijusią su mažylio laidotuvėmis, kitomis šeimos patirtomis išlaidomis.
Dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir neatsargaus gyvybės atėmimo nuteista V.Beleškienė civilinėje byloje yra trečiasis asmuo.
Byloje yra du atsakovai – KKL ir draudimo įmonė, su kuria ligoninė yra sudariusi sutartį.
Civilinį ieškinį pateikę D.Drėzo tėvai rėmėsi 2014 metų gegužės 9 dienos Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu V.Beleškienei, pagal kurį jai skirtas ketverių metų lygtinis laisvės atėmimas ir dvejus metus uždrausta dirbti medicinos įstaigose.
Slaugytoja supainiojo vaistus
V.Beleškienė nieko nepešė apskundusi nepalankų verdiktą – Kauno apygardos teismas ir Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) paliko galioti nuosprendį.
„Vertinant įrodymus galima pagrįstai teigti, jog V.Beleškienė suprato, kad jos veiksmai lėmė D.Drėzo būklę.
Siekdama išvengti tikrosios mirties priežasties nustatymo ji paslėpė švirkštus“, – pareiškė skundą atmetusios Kauno apygardos teisėjų kolegijos pirmininkas Valdas Vitunskas.
Nustatyta, jog V.Beleškienė supainiojo vaistus ir vietoj gydytojos Jūratės Radvilavičienės paskirto gliukozės tirpalo D.Drėzui suleido mirtiną kalio injekciją.
V.Beleškienei atkakliai neigiant savo kaltę, teismo procesas užtruko beveik ketverius metus.
Mirtis smogė žaibiškai
2012 metų balandžio 6-ąją D.Drėzas buvo paguldytas į KKL Gastroenterologijos skyrių – kūdikiui buvo įtariama gyvybei nepavojinga rotaviruso forma.
Vaiko būklė buvo stabili, jokių grėsmingų komplikacijų nekilo.
Mažylis buvo paguldytas į mokamą palatą, planuota jį tą pačią dieną parsivežti į namus.
Gastroenterologijos skyriuje V.Beleškienei leidžiant vaistus, Domą per keliolika sekundžių ištiko klinikinė mirtis.
Vaikelis ėmė verkti, o paskui sustingo.
Berniukas buvo nuvežtas į reanimaciją, ten gaivintas dvi valandas, bet medikams jo išgelbėti nepavyko.
Sušvirkštus vaistus kalio kiekis berniuko organizme per dvi valandas padidėjo beveik du kartus ir pasiekė mirtiną ribą – nuo 4,3 iki 7,4 milimolio litre.
Slaugytoja sunaikino įkalčius – iš palatos skubiai išnešė švirkštus, kuriuose buvo likę Domui leistų medikamentų.
Aiškinsis finansinę padėtį
„Po kūdikio mirties Kauno klinikinėje ligoninėje išmokėtos gana didelės premijos darbuotojams, nors buvo skelbiama apie sudėtingą šios gydymo įstaigos finansinę padėtį. Taip pat ligoninė pirko prabangius automobilius“, – teismo posėdyje pareiškė Drėzų advokatė Rasa Gradauskienė.
R.Gradauskienė paprašė teismo, kad teismas įpareigotų ligoninę pateikti duomenis apie finansinį jos balansą ir KKL administracijos įsakymus, kokio dydžio premijos skirtos gydymo įstaigos darbuotojams.
Anot advokatės, šie duomenys leis įvertinti ne tik ligoninės turtinę padėtį, bet ir atsakys į klausimą, ar gydymo įstaigai skirtos lėšos buvo racionaliai naudojamos.
Teismas patenkino R.Gradauskienės prašymą, nors ligoninei atstovaujantis advokato padėjėjas Povilas Dubininas prieštaravo – esą informacija apie premijas yra konfidenciali.
„Jei ligoninė gali pirkti prabangius visureigius, vadinasi, ji yra moki ir gali atlyginti moralinę kompensaciją mūsų šeimai“, – teigė E.Drėzas.
Užgavo ligoninės požiūris
Antradienį į teismą atvykusio E.Drėzo žurnalistai paklausė, iš kur jis semiasi jėgų kovai už savo šeimą.
„Laidoti sūnų buvo nepalyginti sunkiau nei dalyvauti teismo procese.
Tragedija mūsų šeimą ir sukrėtė, ir sutelkė. Nepaisant svarių įrodymų, slaugytoja tvirtino nesupainiojusi vaistų, o ligoninės administracija ją palaikė.
Bet mes kantriai siekėme teisingumo. Medikės kaltę baudžiamojoje byloje įžvelgė visų trijų instancijų teismai“, – sakė E.Drėzas.
Sūnaus netekusią kauniečių porą įskaudino Kauno klinikinės ligoninės atstovų požiūris – niekas jų neatsiprašė dėl įvykusios tragedijos.
Kauno klinikinė ligoninė išplatino informaciją, neva kūdikio tėvams rūpėjo tik pateikti milijoninį ieškinį, o ne išsiaiškinti mirties priežastis.
Taip pat buvo įtikinėjama, jog kalis injekcijos būdu negalėjo pateikti į vaikelio organizmą, o mirčiai galėjo turėti įtakos jo ankstesnės ligos.
Tačiau dvi medicinos ekspertų komisijos nustatė, jog vaiką pražudė būtent kalio injekcija, o teismai kalta pripažino V.Beleškienę.
Slaugytojai – premija
Baudžiamąją bylą perdavus į teismą ligoninės atstovai aiškino, jog slaugytoja turėtų būti visiškai išteisinta, kaltino teisėsaugą ir kūdikio tėvą E.Drėzą manipuliavimu faktais.
Užuot pripažinus tragišką klaidą, buvo stengiamasi išvengti atsakomybės.
Ligoninės administracija visą laiką palaikė slaugytoją – D.Drėzas neva mirė ne nuo kalio, o nuo retos širdies ligos fibroelastozės.
Mirus mažajam Domui, slaugytoja buvo palikta ligoninėje. Negana to, po tragedijos jai net buvo skirta 60 procentų algos dydžio kalėdinė premija už gerą darbą.
„Pastangos juoda paversti balta nesuveikė. Norėčiau ir kitus žmones paraginti – patyrę neteisybę nenuleiskite rankų“, – pasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui tvirtino E.Drėzas.
Mirusio kūdikio tėvas liūdnai šyptelėjo, paklaustas, ką mano apie išvedžiojimus, jog šeimai rūpėjo greičiau pateikti civilinį ieškinį: „Sūnelio mums neatstos jokie milijonai, tačiau įstaiga privalo griežtai atsakyti dėl įvykusios tragedijos.
Beje, ieškinį pateikėme tik praėjus metams nuo Domo mirties.“
SAM komisijos sprendimas pribloškė
Po tragedijos Domo tėvai, dar vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl jo mirties, kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM).
Kūdikio netekę Drėzai šiai komisijai pateikė skundą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų Kauno klinikinėje ligoninėje.
Komisija, vadovaujama Juozo Vytauto Šveikausko, neįžvelgė priežastinio ryšio tarp įstaigos personalo veiksmų ir D.Drėzo mirties.
Tėvų skundas dėl KKL buvo atmestas, nors prieš tai aukščiausio lygio medicinos ekspertų komisija nustatė, jog vaikelis mirė nuo kalio.
„Ligoninės steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, o jos veiklą tyrė prie SAM veikianti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija.
Šiai komisijai reikėtų pakeisti pavadinimą į Sveikatos ministerijai pavaldžių įstaigų gynimo komisiją“, – ironizavo E.Drėzas.
Įdomios sąsajos su advokatais
Civiliniame procese dėl žalos atlyginimo Kauno klinikinei ligoninei atstovauja advokatų kontora „Jankauskas ir partneriai“.
Ta pati kontora gynė ir V.Beleškienę svarstant jai iškeltą baudžiamąją bylą dėl kūdikio mirties.
KKL šiai advokatų kontorai už įvairias teisines paslaugas iš savo biudžeto skyrė apie 240 tūkst. litų (69,5 tūkst. eurų).
Ligoninės vadovai tvirtino, jog už atstovavimą V.Beleškienei įstaiga advokatams pinigų nemokėjo.
Sprendžiant iš ligoninės dokumentų, advokatų kontoros „Jankauskas ir partneriai“ darbo įkainiai – maždaug 200 litų (58 eurai) už valandą.
V.Beleškienės gynėjams reikėjo parengti dešimtis dokumentų, analizuoti sudėtingus teisės aktus, medicinos terminus.
Teismo proceso metu slaugytojai ir panašaus lygio darbuotojai Kauno klinikinėje ligoninėje uždirbdavo maždaug 380 eurų per mėnesį, atskaičius mokesčius.
Kiek kainavo juristų paslaugos?
E.Drėzas suabejojo, ar V.Beleškienė iš savo atlyginimo pajėgė atsiskaityti su brangiai apmokamais juristais.
Jo nuomone, SAM ir teisėsaugos institucijos turėtų pagaliau išsamiai ištirti, ar iš valstybės lėšų išlaikoma gydymo įstaiga skaidriai paskirsto advokatams skirtus „valdiškus“ pinigus.
Kūdikio tėvas nustebo, peržiūrėjęs baudžiamojo proceso dokumentus, – nors teismų maratonas truko daugiau nei dvejus metus, byloje niekur nepateikta, kiek V.Beleškienei kainavo advokatų kontoros „Jankauskas ir partneriai“ paslaugos.
Kauno klinikinę ligoninę po D.Drėzo mirties tikrinę Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos specialistai rado daugybę pažeidimų, netvarkos požymių.
Skolos – ne kliūtis prabangioms mašinoms įsigyti
Po mažojo Domo mirties kilo abejonių, ar septynženkles pinigų sumas skolinga Kauno klinikinė ligoninė racionaliai naudoja lėšas, iš mokesčių mokėtojų kišenės skiriamas jai išlaikyti.
2015 metais KKL, būdama skolinga milijonines sumas, įsigijo du prabangius 2014 metų laidos visureigius „Mitsubishi Outlander“.
2014 metų gruodžio 31 dienos KKL ataskaitos duomenimis, ligoninės finansiniai įsipareigojimai sudarė 12,93 litų (3,74 mln. eurų) ir beveik prilygo šios gydymo įstaigos ilgalaikiam turtui (3,75 mln. eurų). Anot advokatės R.Gradauskienės, 2015 metų lapkričio 30 dienos duomenimis, ilgalaikiai ir trumpalaikiai ligoninės įsipareigojimai sudarė 5,8 mln. eurų.
Benzinu varomus 3,0 ir 2,4 litro darbo tūrio litrų „Mitsubishi Outlander“ ligoninė pirko iš personalinės vilniečio Eugenijaus Matusevičiaus įmonės. E.Matusevičius naujienų portalui lrytas.lt pripažino, jog visureigių išlaikymas jam yra pernelyg brangus.
Pagal technines charakteristikas tokie visureigiai mieste atitinkamai sunaudoja po 10,6 ir 12,2 litrų.
Kita Kauno gydymo įstaiga yra įsigijusi tarnybinį automobilį „Toyota Auris“, ryjantį 30–40 procentų mažiau degalų už minėtus „Mitsubishi Outlander“.
Įtarimų sukėlė ir statybos
Kauno klinikinė ligoninė buvo įsteigta 2010 metų pabaigoje sujungus miesto 2-ąją ir Raudonojo Kryžiaus ligonines.
Skandalai Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę ėmė drebinti dar 2006 metais, kai jai vadovavo Tautvydas Jankauskas, šiuo metu dirbantis KKL gydytoju.
Prokuratūra net 7 metus narpliojo baudžiamąją bylą dėl galimo turto pasisavinimo.
T.Jankauskas savo prabangaus dviejų aukštų namo statybai pasitelkė bendrovę „Struktūra“, kuri užsiėmė ir jo vadovaujamos ligoninės rekonstrukcija, vieną po kito laimėdama konkursus.
Pareigūnai tikrino, ar ligoninėje iš tikrųjų viskas buvo atlikta už tokias sumas, kokios deklaruojamos, bet galiausiai bylą nutraukė – prokuratūra nusprendė, kad statybos ekspertizės kaina yra neįkandama, o be jos kaltinimų nepateiksi.
Skandale dėl D.Gineikaitės – ta pati ligoninė
Sujungus ligonines, skandalų šleifas driekiasi iki šiol, o pastarasis platų atgarsį sukėlęs įvykis susijęs su buvusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorės Daivos Gineikaitės galimu girtumo fakto slėpimu.
2015 metų gruodžio 19 dieną sukėlusi avariją valdininkė paskambino telefonu Kauno klinikinės ligoninės direktoriui Gediminui Abeciūnui.
Anot D.Gineikaitės, ji tik paklausė G.Abeciūno, kur galėtų duoti kraują jo ištirti.
Tačiau vairuotojas, į kurio visureigį rėžėsi D.Gineikaitė, prisiminė, jog pripūtusi 1,66 promilės (vidutinis girtumas) ji kažkam skambino telefonu ir karštligiškai prašė: „Padėk, nesigailėsi, skolinga neliksiu.“
Paskui NŽT vadovė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę duoti kraujo, nes nesutiko su policijos matuoklio parodymais.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ligoninėje aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename jų rata alkoholio, kitame – ne. Įtariama, jog juos norėta sukeisti.
Baudžiamojoje byloje dėl mėginimo nuslėpti girtumą kaip specialieji liudytojai apklausta D.Gineikaitė, G.Abeciūnas ir jo pavaduotojas Kastytis Grigonis.
Specialiojo liudytojo statusas suteikiamas asmeniui, jei byloje yra duomenų apie jo galimą nusikaltimą, bet šių duomenų nepakanka įtarimams pareikšti.
G.Abeciūnas ir D.Gineikaitė pažįstami dar nuo tų laikų, kai ji dirbo Kauno savivaldybėje juriste ir kuravo gydymo įstaigas.
