Skandalą dėl per brangiai vargšams pirktų maisto produktų stebinčiai visuomenei paaiškinimų nereikia. Bet ar galima rėkti „Vagys!“ badant pirštais į besitraukiančiuosius?
Palaukite – ne viskas taip paprasta. Teisėsaugininkai pradės tyrimą – ilgai narplios, už kiek pirko ir už kiek buvo galima nupirkti tų konservų ar miltų. Tačiau knisdamiesi dokumentų šūsnyse tyrėjai neatkreips dėmesio į vieną dalyką.
Pradėkime nuo pradžių. Maisto produktus pirko Žemės ūkio ministerijai pavaldi Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Jos veiksmus stebėjo Viešųjų pirkimų agentūra.
Vadinasi, šioje skandalu virtusioje maisto produktų pirkimo istorijoje – jau trys valdžios institucijos. Skaičiuojame toliau.
Pirkimų sklandumą privalėjo garantuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Europos socialinio fondo agentūra. Taigi jau penkios.
Nereikėtų pamiršti, kad minėta agentūra ilgu ir painiu pavadinimu dar buvo užsakiusi vienai įmonei atlikti rinkos tyrimą. Kažkuris departamentas arba skyrius dar turėjo kontroliuoti, kad produkcija vargšams būtų specialiai įpakuota, pažymėta ES vėliava ir nurodymu, kad ši prekė pirkta iš specialių fondų lėšų.
Pirkimų aplinkybes palikime narplioti prokurorams.
Lieka priminti, kad šiemet visiems Lietuvos vargšams pamaitinti buvo skirta 16 mln. eurų, o Žemės ūkio ministerijos valdininkų algoms – 5 mln. eurų.
Pridėkime dar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biurokratų atlyginimus, visokių skandale minimų vyriausiųjų specialistų darbo užmokesčio fondus ir tikrai išeis suma, prilygstanti tai, kuri skirta vargšų maistui. Tai kaip nebus brangios konservuotos pupelės ir miltai? Juk valgyti nori ne tik vargšai, bet ir valdininkai.
