Praėjusią savaitę didelio atgarsio sulaukė JAV analitinio centro „Rand“ paskelbta išvada, kuri privertė sunerimti dėl Baltijos šalių saugumo. Analitikai tvirtino, kad Rusija galėtų užimti Rytų Europą vos per tris dienas. Tačiau kritikai prieštarauja studijai ir ragina didinti karines pajėgas ne tik sausumoje, bet ir Baltijos jūroje.
Jūra – raktas į Baltijos šalis
Karybos žinovas, apžvalgininkas Audrius Bačiulis teigė, kad mūšis dėl Baltijos jūros – raktas į mūšį dėl Baltijos šalių: Lenkijos, Švedijos ir Suomijos.
Pasak jo, amerikietis pulkininkas smarkiai sukritikavo studiją apie galimybes apginti Baltijos šalis. Kalbėti apie Baltijos šalių gynybą nekalbant apie kovą dėl Baltijos jūros ir dominavimo joje yra nerimta. Pagrindinis mūšis už Baltijos šalis turėtų vykti būtent Baltijos jūroje.
„Jei leidžiama Rusijai dominuoti Baltijos jūroje, tai apie jokį pajėgų permetimą į Baltijos šalis iš Europos ar Amerikos lėktuvais net kalbos negali būti. Pagrindinis mūšio taškas yra Švedijos Gotlando sala. Dabar ten sugrąžino tankų kuopą, pėstininkus, atgaivina įtvirtinimus uolose ir grąžina karinį pajėgumą. Švedai patys yra nepajėgūs savo pajėgomis apginti Gotlando salos, reikia NATO laivyno pagalbos. Tam Baltijos valstybės Baltijos jūroje privalo turėti vienokias ar kitokias karines pajėgas“, – teigė pašnekovas.
Rimtas signalas Rusijai
Baltijos jūroje plūduriuojanti britų kovinė technika – labai rimtas signalas Rusijai. A.Bačiulis priminė, kad Baltijos šalys šiuo metu neturi pajėgaus laivyno, galinčio smogti priešo laivams. Turi tik laivus, aprūpintus patrankomis, kurios gali šaudyti iš nedidelio nuotolio į nedidelius laivus. Lietuvių, estų ar latvių laivynas neturi priešlėktuvinių raketų sistemų.
Lenkai sparčiai mėgina atkurti savo laivyną, tačiau kol kas nieko rimta taip pat neturi. Vokiečiai turi keletą fregatų, tačiau jų visos karinės pajėgos šiuo metu yra apverktinos būklės, todėl britai ir ketina siųsti karinius laivus.
„Jei karo atveju Baltarusija nekovos kartu su Rusija, tai sausuma rusams iš Pskovo srities iki Kaliningrado yra toli. Kaliningradas apsuptas Lenkijos ir Baltijos šalių. Tad vienintelis susisiekimo kelias – jūra. Jei Baltijos jūroje dominuoja NATO, Rusijai lieka tik kelti baltą vėliavą“, – prognozavo A.Bačiulis.
Kokius laivus gali atsiųsti?
Pasak A.Bačiulio, britai turi gerą laivyną. Tai vienintelė karinė kariuomenės rūšis, kurią jie visada palaiko, nepaisant kokios būklės būtų Didžiosios Britanijos ekonomika. Kokie laivai bus siunčiami?
„Spėju, tai bus raketinės fregatos. Jos gali medžioti Rusijos povandeninius laivus, kurie kelia didelį pavojų. Pirmas dalykas – NATO turi kovoti su Rusijos povandeniniais laivais. Antra – kova su Rusijos aviacija. Trečia – kova su Rusijos antvandeniniu laivynu.
Greičiausiai bus dislokuota Gdynioje arba kitur Lenkijoje. Klaipėdoje pastatyti negalima. Galbūt Rygoje, bet yra abejonių. Nesvarbu, kur jie bazuosis, svarbiausia, kad britų NATO laivynas įplauktų į Baltijos jūrą. Iki šiol jokių rimtų laivyno grupuočių, išskyrus pratybas, Baltijos jūroje ir nėra buvę“, – teigė karybos žinovas.
Stiprina ir sausumos pajėgas
Reaguojant į Rusijos veiksmus Lietuvoje jau dislokuota JAV karių kuopa, karinė technika ir įkurtas nedidelis NATO štabas. Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po tarptautinį batalioną.
Papildomų NATO pajėgų nori ir kaimyninė Lenkija. Vakarų sąjungininkai sutinka siųsti rotuojamas pajėgas, bet siūlymai steigti nuolatines bazes kol kas paramos nesulaukia, nes nerimaujama dėl Rusijos reakcijos.
Maskva teigia, kad papildomas NATO karines pajėgas prie savo sienų laiko grėsme, ir žada imtis atsakomųjų priemonių.
