„Atsiprašau, labai užsiėmęs darbu dabar – ir dieną, ir naktį. Labai labai labai labai. Mažiausiai šešias septynias dienas“, – iš Vatikano kalbėjo monsinjoras V.Kulbokas, šią savaitę atsiliepęs į „Lietuvos ryto“ telefono skambutį.
„Visas pasaulis žino, kad jūs užsiėmęs...“ – bandžiau pratęsti pokalbį.
„Būtų ir malonu, ir įdomu su jumis pabendrauti. Tikrai. Bet ši tema pernelyg delikati. Man šiuo atveju geriau likti šešėlyje“, – tiek tegalėjo pasakyti 41 metų lietuvis dvasininkas, kuris šiandien vertėjaus pasaulio dėmesį prikausčiusiame pirmajame istorijoje dviejų Bažnyčių – Katalikų ir Rusijos ortodoksų (stačiatikių) – vadovų susitikime.
Padeda suprasti popiežių
Buvęs klaipėdietis dvasininkas V.Kulbokas nuo 2012-ųjų dirba Vatikano valstybės sekretoriate, bet laikomas Telšių vyskupijos kunigu, išvykusiu dirbti į kitą šalį.
„Aš negaliu kalbėti lietuviškai – jis bus mano balsas: padės pasakyti, ką aš noriu pasakyti“, – taip prieš metus popiežius Pranciškus pristatė monsinjorą Lietuvos vyskupams per susitikimą Vatikane.
– Kaip verčia monsinjoras V.Kulbokas? – „Lietuvos rytas“ paklausė tame susitikime dalyvavusio Telšių vyskupijos vyskupo augziliaro Lino Vodopjanovo.
– Gerai jis verčia, labai gerai.
Mūsų vyskupai klausinėjo lietuviškai, o V.Kulbokas turėjo išversti popiežiui į italų kalbą.
– Kaip vertinate tai, kad jūsų vyskupijos kunigas dalyvaus istoriniame krikščioniškų Bažnyčių vadovų susitikime?
– Aišku, man visada smagu išgirsti apie lietuvį, kuris gali taip gražiai darbuotis Vatikane ir būti istorinių įvykių dalyvis.
Kita vertus, vertėjas, kuris dalyvaus popiežiaus ir patriarcho pokalbyje, tik atliks savo darbą.
V.Kulbokas jau keleri metai darbuojasi Vatikane ir yra atsakingas už vertimus, kai atvyksta oficialios delegacijos.
Toks yra mūsų monsinjoro darbas. Tiesa, jis ir mūsų, ir nebe mūsų. Jis – Vatikano darbuotojas.
– Paskelbta, kad susitikimas vyks ispanų ir rusų kalbomis. Kodėl?
– Ispanų kalba yra popiežiaus gimtoji.
– Ar bažnytinėje diplomatijoje lotynų kalba nebevartojama?
– Lotynų kalba vartojama per ypatingas iškilmingas popiežiaus aukojamas šventas mišias Vatikane.
Be to, oficialūs dokumentai išleidžiami lotyniškai, po to daromi vertimai.
– Gal žinote, kiek kalbų moka V.Kulbokas?
– Esu girdėjęs, kad monsinjoras laisvai gali kalbėti šešiomis kalbomis. Jis darbavosi nunciatūrose Maskvoje, Libane. Dirbant kitame krašte reikia ir šio to nauja pramokti.
– Ar Telšių vyskupijos kunigai moka daug kalbų?
– Įvairiai – nelygu, kur ir kaip mokėsi. Dauguma mūsų kunigų yra prisilietę prie italų kalbos, o tie, kurie mokėsi Romoje, kalba laisvai.
Tie, kurie studijavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, gerai moka anglų kalbą. Kai kurie mūsų kunigai moka vokiečių, rusų, truputį mažiau – prancūzų ar ispanų kalbas.
Galima daug nuveikti kartu
– Kaip paaiškintumėte, kad popiežiaus ir patriarcho susitikimas rengiamas būtent dabar?
– Visą laiką tokių lūkesčių buvo. Ir Jonas Paulius II, šiandien jau šventasis, ir Benediktas XVI tokių minčių turėjo.
Galbūt kaip tik šiandien jau atėjo metas pažvelgti į kai kuriuos klausimus bendrai?
Popiežius Pranciškus pastarojoje enciklikoje „Laudato Si“ nesikreipia tik į katalikus ar tikinčiuosius, jis kalba viso pasaulio žmonėms, visų religijų denominacijoms.
Esame krikščionys ir daug dalykų galėtume nuveikti kartu, stengdamiesi eiti vienas prie kito artyn.
Juk Žemė – mūsų namai, kuria turėtume rūpintis.
Padeda nuspręsti, kur vykti
Praėjusiais metais V.Kulbokas vertėjavo per popiežiaus Pranciškaus susitikimus Vatikane su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Telšių kunigų seminarijoje studijavęs, o vėliau Italijoje mokęsis V.Kulbokas šiuo metu dirba Vatikano institucijoje, kuri atsakinga už jo santykius su kitomis valstybėms. Lietuvis rūpinasi santykiais su buvusiomis Sovietų Sąjungos šalimis.
Ši Vatikano institucija, be kita ko, padeda popiežiui nuspręsti, į kurią valstybę artimiausiu metu jam vertėtų nuvykti.
Buvo tinklininkas
Pasakojama, kad pirmąkart išvydęs Vatikane dirbantį aukštą (198 centimetrų ūgio) lietuvį popiežius Pranciškus pirmiausia pasiteiravęs, ar jis žaidžia krepšinį.
„Aš buvau tinklininkas“, – tada atsakęs V.Kulbokas.
Lietuvis vertėjas išsiskirs ūgiu ir per hierarchų susitikimą Havanoje. 79 metų popiežius Pranciškus – 175 centimetrų ūgio, o 69-erių patriarchas Kirilas – trimis centimetrais aukštesnis.
Numatoma, kad pokalbis vyks porą valandų
* Apie istorinį dviejų Bažnyčių vadovų susitikimą buvo pranešta tuo pat metu Maskvoje ir Vatikane.
* Rusijoje paskelbta, jog surengti susitikimą padėjo tai, kad susikirto dviejų Bažnyčių vadovų maršrutas.
* Patriarchas Kirilas vasario 11–22 dienomis lankysis Lotynų Amerikoje ir pirmiausia atvyks į Kubą, o popiežius Pranciškus tuo metu vyks į Meksiką ir trumpam sustos Havanos oro uoste.
* Popiežiaus Pranciškaus sustojimas Havanoje nebus laikomas jo oficialiu vizitu Kuboje, tačiau Havanos oro uoste jį pasitiks prezidentas Raulis Castro.
* Po trumpo pasisveikinimo su prezidentu popiežius bus palydėtas į Havanos oro uosto Valstybinio protokolo skyrių, kuriame yra dvi salės. Vienoje jų vyks Praciškaus susitikimas su Kirilu. Jame dalyvaus du vertėjai. Bus kalbama ispanų ir rusų kalbomis.
* Numatoma, kad pokalbis truks apie dvi valandas. Jam pasibaigus popiežius Pranciškus ir patriarchas Kirilas pereis į kitą salę, kur turėtų pasirašyti bendrą deklaraciją, taip pat pasakyti trumpas kalbas.
* Iš oro uosto valstybinio protokolo salės popiežius Pranciškus bus palydėtas į lėktuvą. Maždaug penkias valandas pabuvęs Havanoje jis keliaus į Meksiką.
* Kalbėdamas Maskvoje patriarchato Ryšių su užsieniu departamento vadovas metropolitas Hilarionas pagrindine priežastimi, nulėmusia popiežiaus ir patriarcho susitikimą, įvardijo „krikščionių genocidą“, vykdomą Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės ir Centrinėje Afrikoje. Tarp susitikimo temų taip pat nurodomas tarptautinis terorizmas.
Ortodoksų bažnyčia bijojo katalikybės įtakos
Vytautas Ališauskas, Kultūros istorikas, buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto:
„Per pastaruosius kelis dešimtmečius toks Bažnyčių hierarchų susitikimas nevyko dėl kelių priežasčių.
Viena jų – skeptiškas Rusijos bažnyčios požiūris į ekumenizmą. Taip pat savotiškas pozicionavimas savęs kaip tam tikros alternatyvos Konstantinopolio patriarchui, kuris, atvirkščiai, nepaprastai intensyviai plėtojo ekumeninius ryšius.
Bet buvo ir tam tikrų konfliktų bažnytinėje sferoje. Rusijos ortodoksų bažnyčia bijojo augančios katalikybės įtakos.
Po gana sunkių ir įtemptų svarstymų Katalikų bažnyčia suformavo tokią hierarchiją, tokį veikimo būdą, kuris nežeistų Rusijos ortodoksų bažnyčios pretenzijų į vadinamąją kanoninę teritoriją. Mat Rusijos ortodoksų bažnyčia visą Rusijos teritoriją laiko sava ir bet kokį kitų tikybų veikimą laiko neteisėtu ir neleistinu.
Taigi santykiai pakito, kai Katalikų bažnyčia oficialiai atsisakė bandymo patraukti stačiatikius į kitus tikėjimus.“
Iš pirmų lūpų
Marius Jovaiša fotografas:
„Daug kartų fotografavau Havanos oro uostą, esantį 18 kilometrų į pietvakarius nuo Kubos sostinės.
Šis Kubos poeto ir patrioto Jose Marti vardu pavadintas oro uostas truputį aptrintas, reikėtų gero remonto. Bet, žinote, visą Kubą reikėtų remontuoti. Oro uostas veikia nuo 1930 metų, vėliau pastatyti dar keturi terminalai.
Buvau Kuboje, kai ten lankėsi popiežiai Benediktas XVI ir Pranciškus. Abu kartus buvo labai griežtas saugumas. Gatvės uždarytos, oro uoste sustiprinta kontrolė. Kaip sovietmečiu – viskas labai tvarkinga, darbo kolektyvai paruošti.
Nors patys kubiečiai nėra labai religingi – gal tik 10 procentų laikomi katalikais. Bet tuo metu, kai popiežiumi buvo išrinktas Pranciškus, daugelis Kubos gyventojų džiaugėsi, kad jis iš Lotynų Amerikos.“
