Jau dabar Gedimino kalnas smarkiai irsta – prieš kelias savaites atitrūkęs ir pajudėjęs iš vietos dirvožemis nučiuožė žemyn.
Šiauriniame šlaite matyti didelė nuošliauža, tad jeigu nebus imamasi veiksmų, kalnas ir toliau irs. Nuošliaužos įvyko dėl nepalankių orų – staiga prasidėjo atlydys, o gilesnis dirvos sluoksnis buvo dar įšalęs. Stiprūs lietūs ir sniegas sudarė sąlygas dirvožemiui skilti ir slysti.
Reikia atlikti tyrimus
Savaitgalį pasitvirtino Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) prieš pusantros savaitės atliktų tyrimų išvada, kad Gedimino pilies kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies deformacijos yra aktyvios – nuslinko paviršinis sluoksnis.
Ekspertai ragina kuo skubiau užkirsti kelią šio kalno deformacijoms.
„Jeigu nieko nebus daroma, padėtis nuolat blogės dėl meteorologinių sąlygų. Šlaitų deformacijai ir slinkimui įsibėgėjus, šiuos procesus sustabdyti labai sunku ir brangu, o kartais net neįmanoma“, – sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas.
Išeitis viena – Gedimino kalno inžinerinėms geologinėms ir geotechninėms problemoms spręsti pirmiausia būtina atlikti geologinius ir geofizinius tyrimus.
Kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais nuošliaužų, plyšių, įgriuvų ir įslūgų atsiranda nuolat, todėl jo būklei stebėti reikia įrengti automatizuotą elektroninę sistemą. Ji leistų matuoti, registruoti, analizuoti įvairius geologinius pokyčius ir reaguoti, jeigu jie pavojingi.
Nespėjo sutvarkyti
„Vietas, kur nuslinko dirvožemis, reikia skubiai tvarkyti. Kitas vietas dar galima sutvirtinti mediniais kuolais. Tai iš dalies yra pasiteisinę, nes viena vieta, kuri slinko, buvo sustabdyta. Reikia kitos techninės priemonės – ankeravimo, inkarinių sistemų. Tai yra tam tikra geležinė armatūra, kuri gręžiama į šlaitą. Sumontavus atrodytų tarsi didelis voras, įlipintas į šlaitą“, – aiškino J.Satkūnas.
Kadangi Lietuvoje tokios sistemos negaminamos, o patentuoti įrenginiai brangūs, muziejaus darbuotojai pasiūlė paprastesnę sistemą, ją virinant.
Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojai jau norėjo pradėti darbus, tačiau nesuspėjo – nušliuožė dirvožemis.
Dainininkas ir architektas A.Kaušpėdas užsidegė Vilniuje atkurti Aukštutinę pilį. XIII a. pabaigoje–XIV a. pradžioje statyta pilis vėliau sudegė, buvo atstatyta, tačiau XVII–XVIII a. per karus su Rusija apgriauta ir nebeatstatyta.
Tačiau ar kalnas išlaikytų atkurtos pilies pastatų svorį?
„Bet kokia papildoma apkrova sukeltų didesnę grėsmę deformacijoms. Bokštas, kiek matyti vizualiai, yra stabilus, tačiau norint įsitikinti reikėtų preciziškai stebėti svyravimus. Deformacijos jau matyti Aukštutiniuose, priešais bokštą esančiuose, rūmuose. Yra įtrūkių, ir jie aktyvūs“, – sakė K.Satkūnas.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 m aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų.
Viena jų – istorinių šaltinių liudijimu, Gedimino kalno nuošliauža – 1396 m. nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybę. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI a. buvo įrengta atraminė siena.
