Apie tai, ar galima užginčyti policijos alkotesteriu nustatytą girtumą, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi bendrovės „Alkotesteris“ vadovas Marius Anusauskas, advokatas dr. Arnas Paliukėnas bei Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
– Komisare, policijai šioje situacijoje nėra abejonių, kad alkotesteris rodė tiesą?
– (E. Šileris) Taip, alkotesteris buvo patikrintas atlikus metrologinę patikrą mėnesį prieš įvykį, tai atliekame kartą per metus. Tai buvo naujai gautas alkotesteris, kuris nėra ypatingas, daug policininkų jį naudoja. Tą dieną į tą alkotesterį buvo 18 pūtimų, visais atvejais buvo nuliai. Po to alkotesteris tikrintas ir tų pačių pareigūnų – nuliai. Pats prietaisas lyg ir rodo gerai. Teismas turėtų atsakyti į visus klausimus ir išsiaiškinti, galėtų būti, kad nepakeitė antgalio, bet tai spekuliatyvus dalykas. Teismas vertins aplinkybes, policijos parodymus, patį aparatą.
– Teigiate, kad tokios situacijos, kaip pareigūnų nesąžiningumas, negali būti?
– (E. Šileris) Aš nelinkęs tuo tikėti, kadangi tai buvo reidas. Suprasčiau, kad tai galėtų būti, kai vienas ekipažas tamsią naktį slaptai duoda papūsti, šiuo atveju buvo ne vienas policininkas, buvo žiniasklaidos atstovai, kurie filmavo. Policijos piktybiškumo nesimato. Žmogiška klaida galėtų būti, bet nenorėčiau spekuliuoti.
– Pone Paliukėnai, su tokiais atvejais turite patirties. Kur Jums šioje istorijoje labiausiai kyla klausimai?
– (A. Paliukėnas) Man kyla klausimas teisiniame reguliavime, spragose. Tokių praktinių situacijų būtų mažiau, jeigu būtų vienodai reglamentuotas atvejis, kai yra pagrindas pradėti ikiteisminius tyrimus – yra sužeistų ar žuvusiųjų, kai pareigūnams valandos bėgyje yra pareiga pristatyti asmenį. Tada yra pareigūnų palyda priduodantiems kraują. Dabar pareigūnai nedalyvavo, mes nežinom, kaip vyko kraujo pridavimas. Jeigu ta palyda būtų buvusi, tų abejonių būtų mažiau, net labiau būtų užtikrintos to galimo pažeidėjo teisės. Kartais viešoje opinijoje, kovodami su kelių gaideliais, nuvertiname žmogaus teises.
– Pone Anusauskai, ar galėjo alkotesteris suklysti, sugesti?
– (M. Anusauskas) Jeigu alkotesteris sugestų, jis nepasiruoštų darbui, neleistų atlikti matavimo. Įjungiamas alkotesteris atlieka savidiagnostiką, jis patikrina, ar visi mazgai veikia korektiškai. Jeigu aptinkami neatitikimai, jis neleidžia atlikti matavimo.
– Sakoma, kad gal pareigūnai nepakeitė antgaliuko prieš duodami papūsti. Kokią įtaką jis turi galutiniam rezultatui?
– (M. Anusauskas) Tikslas yra iš plaučių gilumos esančiame ore išmatuoti alkoholio kiekį. Jeigu nuo plaučių iki alkotesterio yra alkoholio, jis išmatuojamas ir parodomas.
– Ar jo lieka ant to antgalio? Jei prieš tai pūtęs žmogus pripūtė ir su tuo pačiu antgaliu duodama pūsti kitam, kuris blaivus?
– (M. Anusauskas) Tai neįmanoma vien dėl to, kad laikantis instrukcijos kiekvieną kartą naudojamas naujas antgalis. Įjungus alkotesterį jis patikrina, ar yra nulis jo įjungimo metu, jo viduje, jutiklyje.
– (E. Šileris) 18 kartų prieš tai buvo nuliai. Tai nebuvo tas variantas, kad ką tik buvo 2,5 ar 4 promilės ir su tuo pačiu antgaliu duota.
– Komisare, iš to vyriškio girdėjom, kad pareigūnai paaiškino, jog sklido alkoholio kvapas. Negi čia argumentas?
– (E. Šileris) Tai yra kažkokie duomenys, kodėl žmogus kėlė įtarimą. Tai nėra argumentas ar tu girtas, ar ne. Argumentas yra alkotesterio parodymai ar kraujo tyrimai.
– Kuo dažniausiai vadovaujasi teismas – alkotesterio parodymais ar po to padaryta ekspertize?
– (A. Paliukėnas) Problema yra su nenuoseklia teismų praktika. Nėra tokio apibrėžimo, kuriuo remiantis būtų vienodai sprendžiamos tokios bylos. Teismas vadovaujasi įstatymais ir vidiniu įsitikinimu.
– Tas vilnietis sako, kad prašė papūsti dar sykį, norėdamas iš karto įrodyti, kad yra blaivus, bet pareigūnai neleido. Viešoje erdvėje daug girdime, kad prašoma dar sykį, bet sako ne, nes tokia tvarka.
– (E. Šileris) Pagal mūsų vidinę tvarką pūsti užtenka vieno karto, bet pagal žmogišką tvarką duoda ir antrą, ir trečią, ypač kai vertini, kad gal kažkokia klaida įvyko. Esant tokiai situacijai gerai būtų duodi antrą kartą.
– Pone Paliukėnai, ar tai gali būti argumentas žmogui, bandančiam įrodyti blaivumą, kad jam nedavė dar sykį pasitikrinti vietoje?
– (A. Paliukėnas) Be abejo, teismas, vertindamas faktines aplinkybes, kaip viskas vyko, aiškinsis ir tai, paklaus pareigūnų, ar jie atsisakė. Tokios pareigos nėra, bet vertinant tai, kad ateityje galimai kils ginčas ir bus įrodinėjama kitokia tiesa, nei pareigūnų pradinis manymas, tai apsaugotų pačius pareigūnus. Nors ir nebuvo palydos, teismas negali vertinti, kad galimai kažkas sukeitė mėginius. Teismas turės įvertinti, kodėl atmeta kraujo tyrimą.
