Streikuojančius mokytojus kurstantys ir daugiau pinigų pedagogų atlyginimams iš Vyriausybės reikalaujantys švietimo profesinių sąjungų veikėjai gali būti veikiami mūsų priešų iš Rusijos.
Tai A.Butkevičius vakar skėlė net kelis kartus – akistatoje su Seimo opozicinėmis frakcijomis, valdančiosios koalicijos Politinės tarybos posėdyje ir žiniasklaidai.
Pareiškimus, kad švietimo profsąjungoms „tam tikrą įtaką“ daro Rusija, premjeras pagrindė gauta informacija „iš tam tikrų tarnybų“ ir rusų spaudos straipsnių kopijomis.
A.Butkevičiui įtarimų sukėlė tai, kad profsąjungų lyderiai pernelyg radikaliai ir greitai keičia savo poziciją – štai dar praėjusį penktadienį jis pats esą sutarė su jais, kad visi gyvens draugiškai, o pirmadienį jie jau streikuoja ir ragina kitus tai daryti.
„Keičiasi pozicija ir tai yra tam tikra įtaka ir iš išorės, nebijau pasakyti, kad Rusijos. Ji kai kurioms profsąjungoms yra didelė, detalių neminėsiu“, – nukirto socialdemokratų lyderis.
Pasiteiravus, kuo grindžiami tokie kaltinimai, A.Butkevičius opozicijos atstovams po nosimi ėmė kaišioti Rusijos laikraščio „Komsomolskaja pravda“ straipsnių kopijas.
Bet dešinieji tik traukė pečiais – tuose straipsniuose viso labo rašoma apie tai, kad Lietuvos mokytojai nesutaria su valdžia ir rengiasi streikuoti.
Kiek vėliau, jau išėjęs iš susitikimo su opozicijos atstovais, A.Butkevičius paaiškino, kad Lietuvos profesinių sąjungų atstovai turi ryšių su kolegomis Rusijoje, vyksta į ten organizuojamas konferencijas ir mokymus: „Kas gali paneigti, kad tai paskui nėra jų pasiūlymai ir norai čia, Lietuvoje, įgyvendinami.“
Politikos užkulisiuose netrukus imta svarstyti, ar premjeras arba „tam tikros tarnybos“ nebus kiek susipainioję. Mat praėjusią vasarą žiniasklaidoje buvo skelbta, kad lietuviai vyko į mokymus ir konferenciją Rusijoje, bet tai buvo profesinių sąjungų konfederacijos nariai.
Kad ir kaip būtų, ne vienas parlamentaras neatmetė, kad Valstybės saugumo departamentas ar kokia kita tarnyba išties galėjo parašyti kokią nors pažymą Vyriausybei apie Rusijos pavojų – esą tai jie daro nuolat.
Beje, apie galimą Maskvos įtaką yra kalbėjęs ir buvęs „darbiečių“ švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, kai mokytojai grasino streikais ir reikalavo daugiau pinigų. Tuomet tokie ministerijos vadovo samprotavimai, galima sakyti, buvo neišgirsti.
Pasijuto apšmeižti
Bet po vakarykščių griežtų premjero pareiškimų profesinių sąjungų atstovai sukilo. Jie pareikalavo viešai įvardyti Maskvos paveiktus asmenis ir net pagarsino A.Butkevičių paduoti į teismą už šmeižtą.
„Manau, kad premjeras parodė savo politinį nebrandumą vertindamas įvykius dabartinėje švietimo sistemoje. Toks politinis vištakumas tikrai stebina“, – BNS kalbėjo Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas ir pridūrė, kad šis politikas bando šmeižti pedagogus.
E.Jesinas tvirtino, kad jo vadovaujamos profesinės sąjungos atstovai nevyko į jokius Rusijos organizuojamus renginius, taip pat tvirtino, jog mažiausiai dešimtmetį nedalyvavo bendruose renginiuose su tos šalies atstovais.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius teigė ketinantis kreiptis į teismą, nes A.Butkevičius esą šmeižia visą švietimo bendruomenę.
„Lietuvos premjeras kare su savais piliečiais išsitraukė nuvalkiotą ir pelėsiais atsiduodantį „rusai puola“ skudurą. O tai toks argumentas, kurio sveiki ir save gerbiantys žmonės komentuoti nesiima“, – pareiškė A.Jurgelevičius.
Stebėjosi netgi opozicija
Seimo pirmininkei „darbietei“ Loretai Graužinienei premjero informacija apie Maskvos įtaką pedagogams irgi buvo naujiena, ji tai žadėjo aiškintis su atitinkamų specialiųjų tarnybų vadovais.
Paklausta, ar švietimo profsąjungų veikloje pati mato Rusijos įtakos požymių, L.Graužinienė atsakė iš viešosios erdvės susidaranti nuomonę, kad profsąjungos veikia pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, o teisę streikuoti turi.
Tuo metu Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius, išgirdęs teiginį, kad Rusija organizuoja mokytojų streikus, prisipažino buvęs šokiruotas.
„Nežinau, ar tai yra pagrįsta kažkokia informacija, bet įtariu, kad premjeras tiesiog kalba neatsakingai, ir tai man sutampa su valdančiosios koalicijos elgesiu, kai bet kokia kritika – ar opozicijos, ar žiniasklaidos, ar profsąjungų – yra vertinama kaip priešų darbas.
Tokiose kalbose matau pastangas gąsdinti pilietinę visuomenę.
Jeigu yra tokia informacija, kokią premjeras pasakė, ji nedelsiant turėtų būti perduota atitinkamiems Seimo komitetams, kad parlamentas rimtai svarstytų padėtį valstybėje“, – Eltai kalbėjo A.Kubilius.
Grasino atleisti ministrę
Kaltininkų dėl nerimstančių mokytojų streiko A.Butkevičius ieškojo ir per valdančiosios koalicijos Politinės tarybos posėdį.
Premjeras priekaištavo Darbo partijai, kad jos atstovai slapčia susitikinėja su profsąjungų veikėjais ir net kursto rengti streikus – esą su pastaraisiais kalba vienaip, o su juo – kitaip.
Socialdemokratų lyderis pagrasino, kad jeigu „darbiečiai“ ir toliau taip elgsis, jis pasirašys teikimą atleisti iš pareigų jų deleguotą švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę.
Bet „darbietis“ Vytautas Gapšys neišsigando ir iškart priminė, kad A.Pitrėnienę pasirinko prezidentė Dalia Grybauskaitė, o premjeras neapgynė jų teikto kandidato Vydo Gedvilo, kuris švietimo sistemoje esą būtų tvarkęsis kur kas geriau.
Ieško kam suversti kaltę?
Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis, po Politinės tarybos posėdžio „Lietuvos rytui“ komentuodamas Vyriausybės vadovo priekaištus, ironizavo, kad antradienį A.Butkevičius buvo pernelyg susijaudinęs ir todėl galėjo „visko prikalbėti“.
Anot V.Mazuronio, kaltinimai dėl Darbo partijos atstovų slapto flirtavimo su streikuotojais atsirado dėl nesėkmingų Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Rimanto Vaitkaus derybų su profsąjungų atstovais: „Matyt, taip bandoma ieškoti kam suversti kaltę.“
Politikas tikino, kad „darbiečiai“ jokiuose slaptuose sąmoksluose nedalyvauja ir profsąjungų rengti streikų nekursto.
Keisti V.Mazuroniui pasirodė ir premjero priekaištai profsąjungoms dėl ryšių su Maskva: „Mokytojų nepasitenkinimas ir streikai kyla ne dėl Rusijos, bet dėl mūsų pačių daugelį metų nespręstų problemų.“
„Darbiečių“ vadovas, be kita ko, pareiškė, kad jų negąsdina premjero perspėjimai atleisti ministrę: „Tai daro prezidentė, o jeigu premjeras imasi tokios iniciatyvos, ji pagal koalicijos sutartį turi būti suderinta su ministrą delegavusia partija.
Mes kol kas didesnių priekaištų A.Pitrėnienei neturime.“
Serga, bet nepasiduoda
Kitaip „darbiečių“ ministrės veiklą įvertino „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas. Europarlamentaras paragino ją prisiimti politinę atsakomybę dėl situacijos nacionalinio švietimo sistemoje. Anot politiko, mokytojų streikas, nors ir legali, tačiau tokia kraštutinė priemonė, kuri daro žalą visuomenės rimčiai.
Bet iš koalicijos partnerių užuominų trauktis iš posto sulaukusi A.Pitrėnienė atkirto tokio malonumo oponentams nesuteiksianti.
Jau daugiau kaip tris savaites serganti švietimo ir mokslo ministrė siūlymus prisiimti politinę atsakomybę sieja su artėjančiais rinkimais.
„Galėčiau išeiti, jei, sakykime, mokytojai sakytų, kad netenkinu. Bet išeiti dėl to, kad kažkas nesupranta, kiek yra įdėta darbo ir kad yra rezultatas, aš tikrai neskubėsiu.
Dirbu sąžiningai ir atsakingai, jeigu kas nori, tegul atstatydina“, – BNS sakė A.Pitrėnienė.
Nepatenkinti pedagogai raminami pažadais
* Vakar streiką tęsė pedagogai 200 švietimo įstaigų. Pirmadienį streikavo 233 švietimo įstaigos. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, streiką paskelbusiose mokyklose streikuoja ne visi pedagogai.
* Mokytojai reikalauja, kad nuo rugsėjo būtų pradėta įgyvendinti algų kėlimo programa, be to, siekia, kad būtų atsisakyta per krizę įvestų vadinamųjų atlyginimų žirklių, kurios esą leidžia švietimo darbuotojams už tą patį darbą nustatyti nevienodą atlygį.
* Būtent dėl pastarojo reikalavimo stringa pedagogų ir Vyriausybės atstovų derybos. Jam įgyvendinti reikia apie 18 mln. eurų, kurių Švietimo ir mokslo ministerija savo sistemoje teigia nerasianti, savo ruožtu Finansų ministerija ir premjeras nepritaria valstybės biudžeto persvarstymui.
* Vakar valdančiosios koalicijos politinė taryba sutarė, kad Vyriausybė patvirtins trejų metų mokytojų atlyginimų kėlimo programą, o mažiausiai uždirbančių pedagogų algos kils jau nuo šių metų rugsėjo.
* Tiesa, premjeras A.Butkevičius sakė negalintis įvardyti konkrečios sumos, kiek šiemet bus skirta lėšų mokytojų atlyginimams kelti.
* „Darbiečių“ vadovas V.Mazuronis valdančiųjų sprendimą vadino kompromisiniu ir sakė tikintis, kad pažadas Vyriausybėje patvirtinti trejų metų atlyginimų kėlimo programą pedagogus paskatins nutraukti streiką.
* Naujas derybų raundas su streikuojančių mokytojų atstovais Vyriausybėje numatytas trečiadienį.
