Siūlymui statyti paminklą priešais dabartinę Lietuvos nacionalinę filharmoniją, kur 1905 metų gruodžio 4-5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, po pateikimo pritarė 33 tarybos nariai, nepritarė – 3, susilaikė – 4.
Buvo siūloma dėl vietos paminklui apsispręsti skubos tvarka, tačiau šis pasiūlymas nesulaukė reikiamo palaikymo. Jam pritarė 24 tarybos nariai, nepritarė – 13, susilaikė 6. Tad dėl sprendimo bus sprendžiama rutinine tvarka, prieš tai klausimą apsvarstant savivaldybės komitetuose.
Kaip tarybos nariams aiškino savivaldybės darbo grupės dėl paminklo dr J. Basanavičiui pirmininkas, kultūros istorikas Darius Kuolys, būtent Didysis Vilniaus Seimas, prie kurio pastato siūloma statyti paminklą, yra vieta pažyminti tiek mūsų modernios valstybės ištakas, tiek paties J. Basanavičiaus politinius pasiekimus.
„Urbanistiniu architektūriniu požiūriu, daugumos architektų manymu, tai yra pati tinkamiausia vieta paminklui statyti. Tai yra sakrali miesto erdvė, greta Aušros Vartų, sankirtoje gatvių, kurios jungia vienas gražiausių Vilniaus bažnyčių“, – sakė D. Kuolys.
Tačiau ši erdvė daliai tarybos narių atrodo per ankšta ir pernelyg atoki. Ypač jai priešinosi Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovai Artūras Zuokas ir Algis Čaplikas.
„Ar jūs manote, kad šioje nedidelėje erdvėje, stovėjimo aikštelėje, iškiliam žmogui yra ta vieta, kur mes jį pagerbsime tinkamai? Ar jums neatrodo, kad reikėtų sugaišti laiko truputėlį pastangų, paskirti truputėlį daugiau pinigų, pastatyti monumentą, paminklą Basanavičiui, kad aš eičiau pro jį ir man šiurpas per kūną bėgtų iš pagarbos?“, – kalbėjo A. Čaplikas.
Darbo grupei vadovavęs D. Kuolys tarybos nariui atrėžė, kad demokratinėse valstybėse taip nesielgiama.
„Mes galime pasielgti taip, kaip elgiamasi totalitarinės valstybės – statyti milžinišką monumentą, kad ir ant Tauro kalno, bet tai nebus civilizuota. Demokratinės valstybės nenori savo paminklais įvaryti siaubo, šiurpulio (..) Šiaurės Korėja taip daro, stato tokius paminklus, kad siaubas imtų. Mes turime pastatyti J. Basanavičių, kad jis primintų mums istoriją, darbus, demokratijos, laisvo gyvenimo tradicijas“, – dėstė D. Kuolys.
Tarp svarstymų, kur įamžinti J. Basanavičių, buvo minima ir Lukiškių aikštė, bet, pasak D. Kuolio, ten J. Basanavičiaus laikais buvo kartuvių ir turgaus erdvė.
Konservatorius Vidas Urbonavičius klausė dėl erdvės priešais Vasario 16-osios Akto rūmus, dabar vadinamus Signatarų rūmus, bet D. Kuolys atkreipė dėmesį, kad toje vietoje nėra jokios aikštės.
Vilniaus miesto meras liberalas Remigijus Šimašius atkreipė dėmesį, kad tarp alternatyvių vietų yra dažnai minimas Konstantino Sirvydo skveras, bet, pasak jo, iniciatyvos pastatyti ten paminklą yra susijusios ir su baimėmis, kad ten gali būti pastatyta namų.
„Sirvydo skvere kažkada stovėjo namai ir aš esu labai nustebęs, kad tai yra argumentas pastatyti ten J. Basanavičių. (...) J. Basanavičius yra tapęs įkaitu dalies žmonių iniciatyvoms užkirsti kelią statyti Sirvydo skvere namus. Man atrodo, kad mums reikėtų prie to klausimo dar grįžti taryboje ir dar kartą galutinai patvirtinti, kad jokių namų atstatymo ten nebus“, – sakė R. Šimašius.
ELTA primena, kad paminklo projekto įgyvendinimu rūpinasi Kultūros ministerija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, tačiau jų nuomonės dėl paminklo vietos kardinaliai išsiskyrė. Anksčiau buvo minimos dvi galimos paminklo vietos – automobilių aikštelė priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, kurią palaiko savivaldybė, ir Konstantino Sirvydo skveras. Tačiau ekspertai vienbalsiai atmetė vietos priešais Filharmoniją idėją.
Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Kultūros ministerijoje surengtame posėdyje diskutavę komisijos nariai ir ekspertai nusprendė, kad paminklas tautos patriarchui J. Basanavičiui turėtų būti pastatytas Konstantino Sirvydo skvere Vilniuje.
