Siūlymui statyti paminklą priešais dabartinę Lietuvos
nacionalinę filharmoniją, kur 1905 metų gruodžio 4-5 dienomis
posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, po pateikimo pritarė 33 tarybos
nariai, nepritarė – 3, susilaikė – 4.
Buvo siūloma dėl vietos paminklui apsispręsti skubos tvarka,
tačiau šis pasiūlymas nesulaukė reikiamo palaikymo. Jam pritarė 24
tarybos nariai, nepritarė – 13, susilaikė 6. Tad dėl sprendimo bus
sprendžiama rutinine tvarka, prieš tai klausimą apsvarstant
savivaldybės komitetuose.
Kaip tarybos nariams aiškino savivaldybės darbo grupės dėl
paminklo dr J. Basanavičiui pirmininkas, kultūros istorikas Darius
Kuolys, būtent Didysis Vilniaus Seimas, prie kurio pastato siūloma
statyti paminklą, yra vieta pažyminti tiek mūsų modernios valstybės
ištakas, tiek paties J. Basanavičiaus politinius pasiekimus.
„Urbanistiniu architektūriniu požiūriu, daugumos architektų
manymu, tai yra pati tinkamiausia vieta paminklui statyti. Tai yra
sakrali miesto erdvė, greta Aušros Vartų, sankirtoje gatvių, kurios
jungia vienas gražiausių Vilniaus bažnyčių“, – sakė D. Kuolys.
Tačiau ši erdvė daliai tarybos narių atrodo per ankšta ir
pernelyg atoki. Ypač jai priešinosi Lietuvos laisvės sąjungos
(liberalų) atstovai Artūras Zuokas ir Algis Čaplikas.
„Ar jūs manote, kad šioje nedidelėje erdvėje, stovėjimo
aikštelėje, iškiliam žmogui yra ta vieta, kur mes jį pagerbsime
tinkamai? Ar jums neatrodo, kad reikėtų sugaišti laiko truputėlį
pastangų, paskirti truputėlį daugiau pinigų, pastatyti monumentą,
paminklą Basanavičiui, kad aš eičiau pro jį ir man šiurpas per kūną
bėgtų iš pagarbos?“, – kalbėjo A. Čaplikas.
Darbo grupei vadovavęs D. Kuolys tarybos nariui atrėžė, kad
demokratinėse valstybėse taip nesielgiama.
„Mes galime pasielgti taip, kaip elgiamasi totalitarinės
valstybės – statyti milžinišką monumentą, kad ir ant Tauro kalno,
bet tai nebus civilizuota. Demokratinės valstybės nenori savo
paminklais įvaryti siaubo, šiurpulio (..) Šiaurės Korėja taip daro,
stato tokius paminklus, kad siaubas imtų. Mes turime pastatyti J.
Basanavičių, kad jis primintų mums istoriją, darbus, demokratijos,
laisvo gyvenimo tradicijas“, – dėstė D. Kuolys.
Tarp svarstymų, kur įamžinti J. Basanavičių, buvo minima ir
Lukiškių aikštė, bet, pasak D. Kuolio, ten J. Basanavičiaus laikais
buvo kartuvių ir turgaus erdvė.
Konservatorius Vidas Urbonavičius klausė dėl erdvės priešais
Vasario 16-osios Akto rūmus, dabar vadinamus Signatarų rūmus, bet
D. Kuolys atkreipė dėmesį, kad toje vietoje nėra jokios aikštės.
Vilniaus miesto meras liberalas Remigijus Šimašius atkreipė
dėmesį, kad tarp alternatyvių vietų yra dažnai minimas Konstantino
Sirvydo skveras, bet, pasak jo, iniciatyvos pastatyti ten paminklą
yra susijusios ir su baimėmis, kad ten gali būti pastatyta namų.
„Sirvydo skvere kažkada stovėjo namai ir aš esu labai nustebęs,
kad tai yra argumentas pastatyti ten J. Basanavičių. (...) J.
Basanavičius yra tapęs įkaitu dalies žmonių iniciatyvoms užkirsti
kelią statyti Sirvydo skvere namus. Man atrodo, kad mums reikėtų
prie to klausimo dar grįžti taryboje ir dar kartą galutinai
patvirtinti, kad jokių namų atstatymo ten nebus“, – sakė R.
Šimašius.
ELTA primena, kad paminklo projekto įgyvendinimu rūpinasi
Kultūros ministerija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, tačiau
jų nuomonės dėl paminklo vietos kardinaliai išsiskyrė. Anksčiau
buvo minimos dvi galimos paminklo vietos – automobilių aikštelė
priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, kurią palaiko
savivaldybė, ir Konstantino Sirvydo skveras. Tačiau ekspertai
vienbalsiai atmetė vietos priešais Filharmoniją idėją.
Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Kultūros ministerijoje
surengtame posėdyje diskutavę komisijos nariai ir ekspertai
nusprendė, kad paminklas tautos patriarchui J. Basanavičiui turėtų
būti pastatytas Konstantino Sirvydo skvere Vilniuje.