Tokią nuomonę portalui išsakė politologas Tomas Janeliūnas, komentuodamas naujausią visuomenės nuomonės apklausą, kuri rodo, kad aršiai puldama socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus vadovaujamą Vyriausybę dėl korupcijos prezidentė galėjo prarasti dalį ištikimų gerbėjų.
Nors dauguma šalies gyventojų vis dar mano, kad D.Grybauskaitė geriausiai atstovauja jų interesams, atsakydami į šį klausimą rinkėjai vis labiau ima abejoti. Prieš mėnesį D.Grybauskaitę rinkosi 19,1 proc. respondentų, o per pastarąją apklausą jos populiarumas smuko iki 15,7 proc.
Tuo metu į skandalų ruožą patekę ir vieną iš savo ministrų turėję paaukoti socialdemokratai, priešingai nei tikėtasi, dar labiau sustiprino pozicijas reitingų lentelėje.
Kaip parodė per patį skandalų įkarštį, vasario 11–19 dienomis, atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa, valdančiosios partijos populiarumas per mėnesį pakilo nuo 20,7 proc. iki 23 proc.
Kodėl skandalų aptalžyta Vyriausybė ir socialdemokratai aukštyn kapstosi sausi, o iš jų lyderio politinės atsakomybės reikalavusi D.Grybauskaitė priversta aukoti dalį savo populiarumo kraičio?
Politologas T.Janeliūnas aiškina, esą taip yra todėl, kad tradiciniai socialdemokratų rėmėjai neturi manevro laisvės. „Ko gero, jie nemato kitos partijos, kuri galėtų pakeisti socialdemokratus. Dėl kažkokių nuostatų jie negali pereiti į dešiniųjų stovyklą, o arčiau kairiųjų esantys „darbiečiai“ ar „tvarkiečiai“ jiems dar didesnė blogybė. Todėl inertiškai socialdemokratų rėmėjai yra savotiškai įstrigę“, – ieškodamas priežasčių, kodėl skandalai neturėjo įtakos kairiųjų populiarumui, svarstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
Dėl to, anot T.Janeliūno, viešumoje matomi skandalai socialdemokratų rėmėjams neatrodo pakankamai reikšmingi: „Gali būti, kad šiuos skandalus jie vertina kaip siekį diskredituoti partiją. Be to, net ir nujausdami, kad galbūt ne viskas gerai, socialdemokratų rinkėjai neturi vidinės pasirinkimo laisvės.“
Politologas taip pat pastebi tendenciją, kad ne visuomet D.Grybauskaitės atakos baigiasi pergalėmis. Taip nutiko prezidentės kritikos sulaukusio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio atveju. Pastarojo reitingai susikirtus su šalies vadove tik dar labiau pakilo.
Ko gero, anot T.Janeliūno, puolamųjų palaikymo sindromas suveikė ir matant į premjerą nukreiptas atakas. „Galbūt manoma, kad tie puolimai ir kaltinimai ne visuomet yra pagrįsti. Kartais dalis rinkėjų tiesiog iš principo palaiko ne tuos, kurie puola, bet tuos, kuriems tenka gintis. Dėl to atitinkamai mažėja ir puolančiųjų populiarumas“, – svarstė politologas.
Vis dėlto T.Janeliūnas abejojo, kad prezidentė, pamačiusi tirpstančius savo reitingus, ims elgtis kitaip ir slėpsis šešėlyje: „Abejoju, kad D.Grybauskaitė labai radikaliai pakeistų savo poziciją Vyriausybės atžvilgiu.
Antrai kadencijai išrinktai prezidentei nėra prasmės siekti dar didesnio populiarumo – rinkimai jai negresia. Be to, labai mažai tikėtina, kad D.Grybauskaitės reitingai nukristų taip žemai, kad keltų grėsmę jos autoritetui arba kiltų klausimas dėl jos gebėjimo eiti pareigas.“
Anot T.Janeliūno, mažėjantis šalies vadovo populiarumas dar nereiškia nuosprendžio. „Niekur nepasakyta, kad prezidentas privalo būti mėgtamiausių politikų trejetuke ar penketuke. Prezidento reitingo svyravimas turi daugiau moralinį poveikį. Aišku, turėdama didesnį autoritetą visuomenėje prezidentė gali tikėtis tvirtesnių pozicijų santykiuose su kitomis politinėmis jėgomis“, – kalbėjo politologas.
Bet jis nemano, kad D.Grybauskaitei dabar rūpės susigrąžinti reitingų karalienės titulą. „Bent jau iki Seimo rinkimų tai tikrai nebus prezidentės prioritetas. Mano galva, pagrindinis jos politinio manevravimo tikslas bus mėginti turimą viešąją įtaką panaudoti tam, kad po rinkimų galėtų matyti sau priimtinesnę politinę daugumą“, – įžvelgė pašnekovas.
Anot politologo, akivaizdu, jog dabartinė valdančioji koalicija D.Grybauskaitei yra ne prie širdies ir ji linkusi paaukoti dalį savo populiarumo, kad po rinkimų koalicija būtų kiek kitokia: „Vienintelis dalykas, kurį prezidentė gali, – savo viešais pareiškimais bandyti paveikti viešąją nuomonę ir tikėtis, kad į jos poziciją bus atsižvelgta.“
