Septynis dešimtmečius gyvavusios S.Lozoraičio pagrindinės mokyklos pedagogai ir moksleiviai jaučiasi lyg atsidūrę bandymų poligone, kuriame švietimo sistemos strategų sprendimai primena jokiais argumentais bei logikos dėsniais neparemtus ėjimus.
2011-ųjų balandį Kauno miesto taryba šiai mokymo įstaigai suteikė katalikiškos mokyklos statusą, tačiau jau po dviejų mėnesių jį atšaukė. Pernai vasarį miesto valdžia nusprendė mokyklą pertvarkyti į gimnaziją, o jau balandžio 20 dienos sprendimu ji liko tik pagrindine.
Padariusi sprendimus dėl S.Lozoraičio mokyklos reorganizavimo Kauno miesto savivaldybė turėtų prisiimti ir atsakomybę dėl atsiradusių finansinių įsipareigojimų atleidžiant darbuotojus, netekus finansavimo dėl išėjusių mokinių ir sumažėjusių klasių komplektų.
Šie metai prasidėjo dar vienu akibrokštu – S.Lozoraičio pagrindinę mokyklą nuspręsta prijungti prie Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro.
Nepaklausė net nuomonės
Mokyklos tėvų tarybos pirmininkė Diana Bučinskienė pasigedo tokio sprendimo argumentų ir dialogo – miesto valdžia itin reikšmingus sprendimus priėmė net nepasitarusi su bendruomene. Pastaroji savo nuomonę išreiškė apklausos metu – 92 proc. jos dalyvių nepritarė pertvarkai. Daugiau kaip 90 proc. vaikų yra iš mokyklai priskirtos teritorijos.
„Norint imtis svarbių permainų pirmiausia reikia logiško paaiškinimo, kodėl tai daroma. Girdimi argumentai neatitinka tikrovės, o mokyklos vadovybė stumiama į tokią situaciją, kurioje neturi pasirinkimo“, – kalbėjo D.Bučinskienė.
Pasak jos, S.Lozoraičio mokyklos pedagogų parengta išskirtinė technologinė samprata ir veiklos strategija atsidūrė savivaldybės valdininkų stalčiuose ir turbūt net nebuvo perskaityta.
Vis dėlto D.Bučinskienė neabejoja, kad strategiškai itin patogioje vietoje įsikūrusi S.Lozoraičio mokykla išliks, o kvalifikuoti pedagogai ir ateityje užtikrins puikią edukacinę aplinką ugdymui bei tolimesnei plėtrai.
Atsidūrė užburtame rate
Miesto savivaldybė permainų būtinybę S.Lozoraičio pagrindinėje mokykloje daugiausia grindžia trimis argumentais: mažėja moksleivių skaičius, didėja mokyklos įsiskolinimas, o turimos patalpos naudojamos neracionaliai.
Mokyklos įsiskolinimas ne didėja, o mažėja. Būtent mokyklos strateginiame plane 2016–2018 m. numatyti sprendimai, mažinantys įsiskolinimą.
„Nuolat girdėdami skleidžiamus gandus apie mokyklos uždarymą tėvai nerimauja ir atžalas veda į kitas mokyklas. Tai jau smarkiai pakenkė mokymo įstaigos įvaizdžiui“, – įsitikinusi D.Bučinskienė.
Pasak kaunietės, miesto valdžia turėtų suteikti mokyklai šiek tiek laiko surinkti į klases daugiau vaikų ir įvykdyti užsibrėžtus bei viešai skelbiamus siekius.
Vaikų darželiuose mažųjų kauniečių jau padaugėjo, todėl po poros metų jie ateis į mokyklas. Visos aplinkinės švietimo įstaigos moksleivių net nesutalpina, todėl mokinių skaičius padidėtų išvis be didelių pastangų.
Kita vertus, mažesnėse klasėse pedagogai kiekvienam moksleiviui gali skirti daugiau dėmesio ir rezultatai matyti – S.Lozoraičio mokyklos auklėtiniai nuolat grįžta su apdovanojimais tiek iš mokslo olimpiadų, tiek iš sporto varžybų.
Pedagogai neįsivaizduoja, kaip jų auklėtiniai sutilps į J. ir P.Vileišių mokyklą, mat ši gali papildomai sutalpinti ne daugiau kaip 70 moksleivių. Persikėlimas neigiamai paveiktų moksleivius, gali nukentėti ir mokymo kokybė.
Tuo tarpu J. Ir P. Vileišių mokyklos moksleiviai tilptų S. Lozoraičio mokykloje.
S.Lozoraičio mokyklos bendruomenės sprendimu šioje mokymo įstaigoje vyraujanti technologinio ugdymo samprata atitinka švietimo strategiją didinti mokinių užimtumą ir gali padėti moksleiviui pasirinkti tinkamą profesiją. Drauge geriau išnaudojamos mokyklos turimos patalpos. Šiuo metu darbdavių, tėvų ir mokytojų iniciatyva vykdomos 6 programos.
Žlunga unikalus projektas
Itin nusivylę gali likti viešosios įstaigos Profesijų mokymo ir paramos centro vadovai, kurie planavo S.Lozoraičio mokykloje steigti programuotojų profesinę mokyklą. Tai itin perspektyvi veikla, kuri užtikrintų jaunam žmogui darbo vietą.
„Investavome į šį projektą, išsinuomojome patalpas, tačiau dabar bendram sumanymui iškilo grėsmė“, – kalbėjo centro direktorė Laima Bradšaujienė.
Nutrūksta ir bendradarbiavimas su kitais mokyklos partneriais.
Mokyklos vadovai vertinti sampratą pateikė Kauno savivaldybės Švietimo skyriui, taip pat miesto tarybos Švietimo ir kultūros komitetui, tačiau projektas jų nesudomino.
Neišgirstas liko ir kitas siūlytas projektas – leisti įrengti priešmokyklinio ugdymo grupes, nes kitose miesto priešmokyklinio ugdymo įstaigose šiuo metu trūksta vietų.
Permainos mokykloje – neišvengiamos?
Virginijus Mažeika
Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas
„Sprendimai dėl mokyklų pertvarkymo nėra malonūs ir populiarūs, bet esamomis aplinkybėmis jie būtini. Stasio Lozoraičio pagrindinėje mokykloje 5–9 klasių mokinių skaičius siekia vos po 15 vaikų vienoje klasėje. Būtinų sprendimų atidėliojimas tik didintų moksleivių ugdymo ir mokytojų darbo krūvio bei atlyginimo už darbą problemas.
Šiuo metu S. Lozoraičio mokykloje mokosi 296 moksleiviai, o galėtų tilpti net iki 700 vaikų. Būtent dėl tokios situacijos papildomas finansavimas pustuštei S. Lozoraičio mokyklai per trejus metus išaugo 88 procentais ir pernai siekė 63 tūkst. eurų.
Dėl visų šių aplinkybių buvo priimtas sprendimas S. Lozoraičio mokyklą prijungti prie Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcinio centro. Šias abi mokymo įstaigas skiria vos 1,3 kilometro atstumas. Tam, kad mokyklos bendruomenei būtų lengviau priprasti prie permainų, pereinamuoju laikotarpiu moksleiviai mokysis abiejų mokyklų pastatuose.
Pertvarkant mokyklas mažos klasės gali būti sujungtos, taip pat tikėtina, jog dalis moksleivių pasirinks gimnazijas ar kitas progimnazijas pagal gyvenamąją vietą.
Pertvarkius S. Lozoraičio pagrindinę mokyklą bei sukomplektavus optimalaus dydžio klases, mokiniai turės galimybę lankyti daugiau pamokų, būrelių, o mokytojai turės aiškesnę darbo perspektyvą, didesnį darbo krūvį ir kartu – didesnį darbo užmokestį.“
