BNS po G.Vainausko apklausos pirmadienio vakarą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovas spaudai Ruslanas Golubovas patvirtino, kad G.Vainauskui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu.
„G.Vainauskui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti“, – po G.Vainausko apklausos, kuri vyko STT būstinėje, sakė R.Golubovas.
Dar vėliau buvo sulaikytas ir apklaustas premjero visuomeninis konsultantas ir buvęs bendrovės „Omnitel“ ilgametis vadovas Antanas Zabulis.
Kaip tokius STT veiksmus vertina teisininkai?
Advokatas Vytautas Sirvydis teigė, kad žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie R.Pakso apklausą, yra įprasti procesiniai veiksmai. Neįprasta šioje istorijoje yra tai, kad viskas buvo beveik realiuoju metu pranešinėjama žiniasklaidoje. Teisininko nuomone, tai nėra suderinama su baudžiamuoju procesu ir jo teisėtumu.
Gali eiti kur nori
„Apklausa yra baudžiamojo proceso veiksmas. Ar reikia tai viešinti? Kad atliktas elementarus baudžiamojo proceso veiksmas? Tai man kelia didelių abejonių. Tai, kas vyko po to – su baudžiamuoju procesu negali turėti nieko bendro. Juo labiau su kriminalinės žvalgybos veiksmais“, – sakė V.Sirvydis.
Kaip teigė advokatas, jeigu asmuo (šiuo atveju R.Paksas – Red.) yra apklausimas kaip specialusis liudytojas, nors tiksliau, kaip asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, tokio asmens teisės ir laisvės nėra apribotos ir negali būti apribotos – jis gali eiti ir susitikti su kuo tik nori.
Prieš tokį asmenį gali būti atliekami baudžiamojo proceso veiksmai, tiek kriminalinės žvalgybos veiksmai. Paprastai tariant, po apklausos, tokį asmenį gali sekti kriminalinė žvalgyba.
„Bet jeigu tokius susitikimus fiksuoja žiniasklaida, iš anksto žinodama, kad kažkas čia bus, to nebegalima įvertinti kaip baudžiamojo proceso arba kriminalinės žvalgybos veiksmų. Tą veiksmą galima vadinti kaip nori, tačiau tai neturi nieko bendro su baudžiamuoju procesu.
Tai eliminuoja bet kokį, tolimesnį baudžiamojo proceso teisėtumą. Jeigu norite sekti tokius asmenis – sekite, kiek tik norite, tačiau jeigu tas veiksmas apiforminamas tokiu būdu, tikrai čia baudžiamojo proceso nebėra. Šiuo atveju, pareigūnų tikslas nėra nustatyti ar asmenys padarė nusikaltimams veikas ar ne. Vadinasi, tikslai yra kiti“, – teigė teisininkas.
Stebėjosi operatyvumu
Dėl R.Pakso ir vėliau G.Vainausko sulaikymo klausimų turėjo ir advokatas Remigijus Merkevičius. Jo nuomone, baudžiamasis procesas, kuriame turi būti paslapties elementas, tampa iškreiptas. Taikant prievartos priemonę – sulaikymą – turi būti išlaikytas žmogaus orumas ir privatumas.
„Jeigu specialiosios tarnybos pasitelkia žurnalistus, kaip privačius asmenis, man tai skamba labiau nei grėsmingai teisinės valstybės kontekste“, – sakė R.Merkevičius.
Advokatas pabrėžė, kad žurnalistų dalyvavimas jau tampa tradicija – žurnalistus pasitelkia policijos pareigūnai, fiksuodami greičio ir alkoholio mėgėjus, o dabar tokią viešųjų ryšių formą pasigavo ir STT.
„Teisinės valstybės kontekste, kalbant apie kriminalinį procesą, tai labai nedera. STT pareigūnai gali organizuoti bet kokius veiksmus, kuriuos jie mato reikalingus. Bet procesas yra organizuotas valstybės, kur turi būti subalansuotas žmogaus privatumas ir valstybės interesas persekioti kažką dėl kriminalinių veikų.
Žurnalistų čia būti negali. Yra tyrimo paslapties principas, o kai į šiuos veiksmus pasitelkiamos viešojo informavimo priemonės, tai yra tiesiog piaras, o ne baudžiamasis procesas“, – įsitikinęs advokatas R.Merkevičius.
